Graikijos skolos šiuo metu siekia daugiau nei 350 mlrd. eurų ir nuolat didėja.
Graikija nesugeba kontroliuoti milžiniškų savo skolų, o jos vyriausybės pastangos pastatyti ant kojų luošą šalies ekonomiką yra nesėkmingos, ataskaitoje pareiškė nepriklausomas Graikijos parlamento biudžeto komitetas. IQ.lt kalbinti ekonomistai teigia, kad Graikijos žlugimas Lietuvai turėtų dvejopą poveikį: brangesnį skolinimąsi ir sustojusį eksportą.
Komiteto ataskaitoje teigiama, kad Graikijos skolos šiuo metu siekia daugiau nei 350 mlrd. eurų ir nuolat didėja, o neefektyvios priemonės krizei įveikti neutralizuoja naudą, gaunamą iš tarptautinių kreditorių skirtos paramos.
Banko „Finasta“ makroekonomistės Rūtos Medaiskytės teigimu, neformaliai galima teigti, kad Graikijos bankrotas jau įvyko ir rinkos į jį atsižvelgė. Tačiau jei bankrotas būtų konstatuotas realiai pagal patį juodžiausią scenarijų, galėtų pasikartoti įvykiai, kuriuos stebėjome 2009 metais.
„Kadangi niekas niekam neskolino Vakaruose, tai buvo neskolinama ir Lietuvai, ji susidūrė su finansavimo problemomis. Tie patys komerciniai bankai nustojo duoti paskolas mūsų ūkio subjektams, Vyriausybė negalėjo pasiskolinti pinigų, kurių jai reikėjo“, – priminė R. Medaiskytė. Jos teigimu, šįkart poveikis Lietuvai galėtų būti panašus.
Skolinimosi poreikį lems rinkimai
Kitais metais Lietuva sieks sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vadinasi, jeigu šalies BVP kitais metais pasiektų 100 mlrd. litų, deficito finansavimui reikėtų skolintis maždaug 3 mlrd. litų, o tai yra per pusę mažiau nei šiemet.
„Jei iš tiesų biudžeto deficitas bus 3 proc. BVP, skolinimosi poreikis bus mažesnis negu šiemet. Bet aš visada esu skeptiška tokių pasižadėjimų atžvilgiu ir nustoju būti skeptiška tada, kai jie tampa tiesa“, – sakė R. Medaiskytė.
Jos teigimu, vienas didžiausių kitų metų rizikos faktorių yra Seimo rinkimai, mat prieš rinkimus vyriausybės paprastai labai nenoriai priima tokius nepopuliarius sprendimus kaip taupymas ir išlaidų mažinimas.
„Jeigu bus kažkokie nepagrįsti, nepamatuoti išlaidavimai, tai biudžeto deficitas gali būti ir didesnis“, – sakė R. Medaiskytė. Ji pabrėžė netikinti, kad biudžeto deficitas kitąmet galėtų pasiekti 7 proc. BVP, tačiau prognozavo, kad 4-5 proc. galėtų būti.
Pradėsime grąžinti senas skolas
Donatas Frejus, „Orion Securities“ investicijų valdymo skyriaus vadovas sakė, kad Lietuva kol kas pakankamai sėkmingai susitvarko su finansavimo klausimais, o jos išleistų tarptautinių obligacijų pajamingumas mažėjo net ir Europos problemų fone.
Šiemet Lietuva yra numačiusi iš viso pasiskolinti 6,1 mlrd. litų. Iki liepos pabaigos buvo pasiskolinta 3,3 mlrd. litų. Turint galvoje, kad Lietuva vidaus rinkoje pasiskolinta apie 200 mln. litų, D. Frejaus teigimu, dar galima tikėtis vienos tarptautinės emisijos šiais metais.
„Dėl 2012 metų skolos refinansavimo, Lietuva jau šiemet yra numačiusi kaupti dalį lėšų šiam tikslui. 2011 metams nustatytame 5,6 mlrd. litų grynojo skolinimosi limite, įtraukta 1,7 mlrd. litų 2012 metų skolų refinansavimui“, – priminė D. Frejus.
Analitiko teigimu, tiksliai numatyti palankų momentą skolintis rinkose yra sunku, nes jų nuotaikos gali pasikeisti staiga. „Susiklosčius nepalankiai situacijai bandymas išplatinti naujus skolos popierius būtų sudėtingas ir valstybei gali tekti mokėti didesnę palūkanų premiją“, – sakė D. Frejus.
Procentas palūkanų – 10 mln. litų
D. Frejaus nuomone, Lietuvai būtų protinga nelaukti paskutinės minutės ir užsitikrinti finansavimą, kol situacija rinkose dar yra „pakankamai normali“.
„O dėl išlaidų padidėjimo pasiskolinus nepalankiu metu, matematika paprasta – 1 procentiniu punktu didesnės palūkanos pasiskolinus 1 mlrd. litų sukuria 10 mln. litų papildomų išlaidų per metus“, – skaičiavo D. Frejus.
Jis teigė, kad tokie skaičiai bendrame biudžeto išlaidų kontekste nėra dideli. Kur kas svarbesnis klausimas esą yra valstybės galimybė pasiskolinti apskritai, ką šiuo metu Lietuva dar turi.
Tačiau R. Medaiskytė sakė, kad didesnė kaina visada yra didesnė kaina: „Didesnė skolos našta ir kažkam tą skolą reikės apmokėti. Apmokės kas? Turės apmokėti visi, kas dirba šitoj ekonomikoj ir kažką uždirba“.
Spaudimas iš dviejų Europos pusių
Savo ruožtu „DnB NORD“ banko ekonomistė Jekaterina Rojaka priminė, kad Europos Sąjunga (ES) yra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė. Todėl vienos iš ES šalių griūtis turėtų neigiamų pasekmių ir Lietuvos eksportuotojams, ir rinkai.
„Vidaus paklausa per paskutinius kelis mėnesius atsigauna, bet tas atsigavimas nėra toks stiprus, kad galėtų atlaikyti ir kompensuoti praradimus eksporto rinkoje. Pagrindinis poveikis dėl Graikijos būtų realiai ekonomikai – galėtų, jeigu neišnykti, tai bent gerokai sulėtėti teigiamos tendencijos ir darbo rinkoje, ir darbo užmokesčio augime, ir bendroje ūkio plėtroje“, – vardijo ekonomistė.
Be to, jos teigimu, situacija kitoje Europos pusėje – Rusijoje ir NVS šalyse – taip pat kelia nerimą, o dėl didesnės pasaulio recesijos tikimybės, mažėja paklausa įvairioms prekėms, pinga nafta. Pastarasis faktas Lietuvai, kuri yra energetiškai priklausoma, iš dalies yra gera naujiena. Tačiau iš kitos pusės, smarkiai atpigus naftai, galėtų gerokai kristi Rusijos perkamoji galia.
„Tai, žinoma, labai neigiamai atsilieptų Lietuvos eksportuotojams. Jeigu tos dvi jėgos (sunkumai abiejose Europos pusėse – aut.past.) susijungtų, mes būsime įsprausti į kampą iš dviejų pusių, tai bendros perspektyvos ekonominio augimo būtų gerokai skurdesnės negu šiuo metu“, – dėstė J. Rojaka.
Situaciją komplikuoja Vokiečiai
Situaciją prasiskolinusioje euro zonoje dar labiau apsunkina Vokietijos politikų nesutarimai dėl to, ar verta gelbėti prasiskolinusias šalis. Nors kanclerės Angelos Merkel kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui suteikti naujų galių euro zonos gelbėjimo fondui, ji susiduria su sunkumais prašydama skeptikų palaikyti jos pastangas stabdyti krizės plitimą.
Susirūpinę, kad Vokietijos parlamentas turi labai mažai galių kontroliuoti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF), kai kurie A. Merkel centro dešiniųjų koalicijos nariai grasina paprieštarauti jo galių išplėtimui, kai dėl to rugsėjo 29 dieną balsuos Bundestagas – žemieji parlamento rūmai.
Jeigu tam pasipriešins pakankamai konservatorių, A. Merkel bus priversta pasikliauti opozicijos partijomis. Be to, kaip teigia agentūra „Reuters“, egzistuoja tikimybė, nors ir menka, kad A. Merkel gali tekti paleisti parlamentą ir sušaukti išankstinius rinkimus.
„Aš pasiekiau tašką, kai nebegaliu to remti“, – sakė Wolfgangas Bosbachas, vienas iš sukilusių kanclerės bendrapartiečių, kuris įprastai yra lojalus savo partijai. Jis sakė negalintis toliau štampuoti paramos smarkiai įsiskolinusioms šalims, nes tokios priemonės esą gali brangiai kainuoti ateities kartoms.
