Situacija nepakito
„Bankrotas dar ne kelio pabaiga“ – toks šūkį primenantis
užrašas jau kurį laiką pasveikina lankytojus Įmonių bankroto valdymo
departamento tinklalapyje, tačiau Panevėžyje dirbantis bankroto ir
restruktūrizacijos administratorius Kęstutis Povilas Balčiūnas teigia, jog
realybė vis dar yra kitokia.
Ekonomikos sunkmečiu bankrotas į nugarą alsuoja daugeliui
įmonių, lengviau atsikvėpė tik eksportuojančios miesto bendrovės. Nemažėja darbo
ir bankroto administratoriams, jie dar prieš trejus metus administruodavo vos po
kelias įmones, šiuo metu prižiūrimų bendrovių padaugėjo dvigubai ir net
trigubai.
„Bankrutuojančių įmonių nemažėja. Nereikia džiaugtis atsigavimu
užsienyje, nes užsienio rinkos svyruoja. Investuotojai dėl įvairių priežasčių
susilaiko nuo investicijų. Metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje jau bus
galima pasakyti, ar įveikėme krizę“, – pranašavo bankroto administratorius.
K.P.Balčiūnas pastebi, jog sunkmetis labiausiai praretino
vidaus rinkai gaminančių ir paslaugas teikiančių Panevėžio bendrovių gretas.
Su bankroto administratoriumi nesutinka Panevėžio prekybos,
pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas, kuris teigia, jog
miesto ekonomika piešiama per daug tamsiomis spalvomis. Tačiau Panevėžio PPAR
prezidentas iš dalies atkartoja bankroto administratoriaus mintis, jog
palengvėjimą pajuto tik eksportu užsiimančios įmonės.
„Nesakyčiau, kad viskas juodomis spalvomis piešiama. Yra
geresnių dalykų. Bankrotų skaičius nebėra toks drastiškas, koks buvo praėjusių
metų pradžioje. Bankrotų buvo ir gerais laikais. Skaičiai rodo eksporto augimą
ir vietos apyvartos didėjimą“, – teigė S.Gailiūnas.
Darbo užtenka
Panevėžio apskrityje šiuo metu dirba 23 bankroto
administratoriai ir dauguma jų vidutiniškai administruoja po 15 įmonių, kai
kurie jų apsiima administruoti ir po dvidešimt įmonių. Tačiau, pasak
K.P.Balčiūno, padažnėję bankrotai susiję su didesniais sunkumais padidėjus darbo
krūviui.
„Bankroto procesų administravimas tampa sudėtingesnis. Išauga
turto administravimo apimtys“, – apie pailgėjusias darbo valandas ir krūvį
pasakojo K.P.Balčiūnas.
Administratorius pasakojo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą yra
galimybė sudaryti taikos sutartį su kreditoriais, išdėstomi atsiskaitymo
terminai, skolos dydžiai, o įmonė iš bankroto išeina nenukentėjusi, tačiau toks
kelias šiais laikais atrodo kone utopinis.
„Labai mažai įmonių, kurios iš bankroto išlenda sausos. Tokių
atvejų per mano praktiką nėra pasitaikę, nes dažniausiai kreditoriai nelinkę
nurašyti skolų“, – teigė K.P.Balčiūnas.
Su bankrutuojančiomis bendrovėmis dirbantis vyras pasakojo, kad
dar prieš dešimtmetį įmonės būdavo perimamos su visu turtu. Šiais laikais
verslininkai įsigudrino bankrutuojančią bendrovę visiškai išgręžti.
„Apie 2000-uosius metus mūsų verslininkai neturėjo patirties,
kaip išsaugoti turtą. Todėl atėjęs bankroto administratorius rasdavo visą įmonės
turtą, pastaruoju metu beveik nieko neberanda. Patalpos dažniausiai būna
nuomojamos, o įrengimai ir inventorius mažaverčiai“, – teigė K.P.Balčiūnas.
Administratoriams sunkmečiu dideliu galvos skausmu tapo
bankrutuojančių bendrovių turto pardavimas. Turtas dažniausiai parduodamas per
varžytines, bet suinteresuoti verslininkai siūlomomis kainomis pirkti
neskuba.
Žinodami, kad bankrutavusi įmonė turtą turės parduoti, laukia,
kada bus pasiūlytos mažiausios kainos. Didžiausius nuotolius dėl tokios
situacijos patiria kreditoriai.
Fenikso sindromas
K.P.Balčiūnas teigia, jog vis dažniau susiduriama su tyčiniais
bankrotais. Ne išimtis ir Panevėžys. Nors tyčiniai bankrotai sunkiai įrodomi,
bet jie turi bendrus požymius.
Bankrotai skelbiami tam, kad būtų išsaugotas įmonių turtas,
esantis vienose rankose. Prieš skelbiant bankrotą, savininkai iš įmonės už
menamas skolas perrašo turtą pelningai dirbančiai bendrovei. Tyčiniai bankrotai
verslo pasaulyje yra vadinami fenikso sindromu.
„Tyčiniai bankrotai sunkiai įrodomi, reikia turėti svarius
faktus. Prieš paskelbiant bankrotą žinoma, kad įmonė dirba blogai ir jos
žlugimas bus neišvengiamas. Tada visas turtas už skolas perrašomas pelningai
dirbančiai įmonei. Turtas dažnai perrašomas mažesne verte, kaip nusidėvėjęs,
nors jis būna geras. Perrašius turtą bankrutuojanti įmonė nesumoka PVM mokesčių,
o kita įmonė iš valstybės atgauna PVM. Nukenčia valstybė ir kreditoriai, o
savininkai išsaugo turtą, jį perkeldami į kitą pačių valdomą įmonę“, – tyčinių
bankrotų mechanizmą nupasakojo administratorius. K.P.Balčiūnas teigė, jog yra ir
pats susidūręs su galimai tyčiniu įmonės bankrotu, tačiau, kokia tai Panevėžio
bendrovė, administratorius neatskleidė, kol nesibaigę teismai.
Dar viena verslininkų naudojama gudrybė: įmonės išskaidymas,
kai bendrovė vykdo veiklą neturėdama turto, o įrangą nuomoja iš kitos, tiems
patiems savininkams priklausančios bendrovės.
„Tokia įmonė turi darbininkų, personalą, tačiau neturi įrengimų
ir patalpų. Įrengimai ir patalpos yra nuomojamos iš motininės bendrovės, kuri
priklauso tiems patiems savininkams. Tokia bendrovė gali drąsiai rizikuoti.
Gaunančiai žaliavas arba prisiimančiai įsipareigojimus bendrovei nebaisu
bankrutuoti, nes gamybai nepasisekus ir iškėlus bankroto bylą iš įmonės nieko
neišieškoma, o bendrovė išvengia turto praradimo“, – pasakojo K.P.Balčiūnas.
Bankroto administratorius teigė, jog fenikso sindromas
Lietuvoje išryškėjo prieš keletą metų, tačiau pasaulyje tai nėra naujas
reiškinys.
Galėtų išsigelbėti
K.P.Balčiūnas pastebi skirtumus tarp dabartinės ekonomikos
krizės ir Rusijos krizės, buvusios prieš dvylika metų – tada bankrutavo
didžiosios miesto įmonės, o dabar atėjo mažųjų ir vidutinių bendrovių eilė.
Bankroto administratorius mano, kad dalį bendrovių nuo žlugimo
galima išgelbėti, tačiau vadovai ir akcininkai per vėlai sumąsto pradėti savo
įmonių restruktūrizaciją.
„Įmonės delsia ir veiksmus dažniausiai pradeda tik tada, kai
padėtis tampa labai bloga.
Jie kreipiasi į teismą, bet dažniausiai pavėluotai ir praėjus
pusmečiui skelbiamas bankrotas.
Pavojinga riba, kai įmonės skolos viršija pusę turimo turto
vertės. Vėlu jau tuomet, kai geriausi darbuotojai dėl sumažėjusių ar vėluojančių
atlyginimų išeina iš darbo, prarandamos rinkos, gamybos apimtys neturint
apyvartinių lėšų krenta ir atsigauti labai sunku“, – įsitikinęs
administratorius.
K.P.Balčiūnas mano, jog įmones pertvarkyti vėluojama dėl vadovų
netoliaregiškumo, nežinojimo ar manymo, kad procesas gali atbaidyti verslo
partnerius.
„Vykstant restruktūrizavimui, įmonės permainas stebi
administratorius, kreditoriai. Įmonės administracija prižiūrima, kad nesiimtų
neteisėtų veiksmų, neiššvaistytų turto. Toks procesas garantuoja sėkmę“, –
įmonių pertvarkos nauda neabejojo K.P.Balčiūnas.
S.Gailiūnas mano, kad įmonėms nebankrutuoti nepadeda ir
besikeičiantys įstatymai, kuriuose įmonių vadovams nesunku pasiklysti.
„Informacijos niekada nebus per daug. Kad įmonių savininkai
nežino visų niuansų, nieko nuostabaus, nes įstatymai keičiasi, reikia spėti
susivokti. Viena iš problemų – apyvartinių lėšų stygius augant apyvartai, tuomet
įmonės susiduria su problemomis“, – pasakojo Panevėžio PPAR prezidentas.
Pataria keistis
Šiuo metu Panevėžyje restruktūrizuojamos dvi statybų bendrovės:
„Iglus“ ir „Piniava“.
K.P.Balčiūnas mano, kad dvi pertvarkomos įmonės 112 tūkstančių
gyventojų turinčiam Panevėžiui per mažai. „Patiriančių sunkumus įmonių daug. Jos
bando tartis su bankais dėl paskolų atidėjimo, bet tai negarantuoja, kad kiti
kreditoriai nepareikalaus grąžinti skolas. Restruktūrizuojant sustabdomas skolų
mokėjimas, neskaičiuojamos palūkanos. Parengus pertvarkos planą numatomas skolų
grąžinimas. Restruktūrizacijai skiriami ketveri metai, dar vienerius metus
teismas procesą gali pailginti“, – pasakojo administratorius.
Restruktūrizavimas, pasak K.P.Balčiūno, nenaudingas tik tiems
kreditoriams, kuriems įkeistas paklausus turtas, tokie kreditoriai nenori laukti
ir rizikuoti.
„Per tą laiką įmonė gali atsigauti, nes numatomos gamybos
apimtys, visi mokėjimai, pinigų srautai. Žinoma, kiek bus atidedama skoloms,
žaliavoms įsigyti. Viskas detaliai suskaičiuojama ir patvirtinama teismo“, –
teigė K.P.Balčiūnas.
Kaip geriausią pavyzdį bankroto administratorius mini bendrovę
„Panevėžio stiklas“, kuri buvo išgelbėta ir šiuo metu sėkmingai dirba. Iš
nesėkmingų pavyzdžių minima „Panevėžio baldai“, esą šią bendrovę mėginta gelbėti
per vėlai.
Mantas TOMKŪNAS
P.Luko nuotr. PASITRAUKĖ. Bankroto simboliu
Panevėžyje yra tapusi „Ekrano“ gamykla, kuri neprisitaikė prie pasaulyje
vykstančių pokyčių, neatlaikė konkurencijos ir buvo priversta žlugti.
