Atsargesni, bet atviresni
Porą metų gyvenę krizės nuotaikomis ir atitinkamai veikę,
bankai prakalbo apie atšilimą. Po truputį vis labiau juntamas ekonomikos
atsigavimas bankininkus verčia permąstyti savo strategiją.
„Mes supratome, kad buvome per daug uždari, nepakankamai arti
žmonių, verslo“, – prisipažino bendrovės „Swedbank“ valdybos pirmininkas,
Baltijos bankininkystės valdybos narys Antanas Danys.
Šią savaitę jis Panevėžyje susitiko su verslininkais, miesto
valdžios, žiniasklaidos atstovais pasikalbėti apie bendradarbiavimo
perspektyvas, padiskutuoti, kaip išmokome krizės duotą pamoką, ką galėtume
padaryti bendromis jėgomis, kad ekonomika greičiau atsigautų ir pagerėtų visų
gyvenimas.
„Swedbanko“ valdybos pirmininko teigimu, tokios išvykos į
regionus labai naudingos, nes leidžia geriau suprasti, kuo gyvena vietos
bendruomenės, kokie žmonių lūkesčiai ir nuotaikos. Be to, glaudžiau
pabendraujama su banko filialų darbuotojais. Tada galima geriau suvokti esamą
situaciją rinkoje ir priimti sprendimus, kaip efektyviau dirbti ir būti
naudingiems klientams.
„Jau sutariama, kad krizė pasiekė savo dugną. Tam tikri
ekonomikos rodikliai, verslo ir visuomenės nuotaikos rodo, kad pamažu ropščiamės
į viršų. Taigi turime žiūrėti į priekį ir galvoti, kaip greičiau išsikapstyti.
Ekonomika pati savaime be visų mūsų pastangų neatsigaus. Mūsų bankas pasirengęs
atversti naują puslapį“, – kalbėjo A.Danys.
Pasak jo, Lietuvos eksportas atsigauna sparčiausiai, apskritai
jis šiuo metu yra varomoji šalies ekonomikos jėga. Tuo tarpu vidaus vartojimas
taip sparčiai nekyla.
Ekonomistai aiškina, kad tai didele dalimi lemia tvyranti baimė
dėl rytojaus. Gyventojai ir verslas nežino, kokie bus mokesčiai, kokios kainos.
Paėmusiesiems paskolas neaišku, kaip keisis bankų palūkanos.
Nežinomybė verčia taupyti, todėl nekyla vidaus vartojimas.
„Swedbanko“ valdybos pirmininkas patvirtino, kad žmonės iš
tiesų taupo. Netgi sunkmečiu dalis visuomenės prisitaikė prie sumažėjusių pajamų
ir sugeba nuo algos dar šiek tiek atsidėti. „Daugėja indėlių, bankai turi daug
pinigų ir nori juos skolinti“, – tvirtino A.Danys.
Iš pokalbių su Panevėžio verslininkais, ūkininkais valdybos
pirmininkui susidarė įspūdis, kad jų nuotaika gana optimistiška. Jį maloniai
nustebino, kad Panevėžys turi palyginti daug užsienio investuotojų.
Pasak jo, bankas kelia sau uždavinį nuodugniau susipažinti tiek
su stambaus, tiek su smulkiojo verslo rūpesčiais ir pasiūlyti paslaugas,
produktus, kurie skatintų jį sparčiau plėtotis. „Pavyzdžiui, Vakaruose bankuose
dirba agronomai, nes jie geriau žino žemdirbių problemas ir gali pakonsultuoti
bankininkus“, – apie svarbą būti kuo arčiau potencialaus kliento kalbėjo
svečias.
Ant to paties grėblio nelips
Bankas nusiteikęs skolinti, tačiau, kaip juokavo A.Danys, ant
to paties grėblio antrą kartą nelips.
„Mes nesuinteresuoti tik didinti paskolų portfelį. Mes norime
atsakingai skolinti, padėti klientui gerai įvertinti savo finansines
galimybes“,– pabrėžė A.Danys.
Šiuo atžvilgiu tam tikrų lengvatų bankas pasiruošęs padaryti
lojaliems verslo klientams, su kuriais dirba daug metų.
A.Danys teigė, kad bendrovė „Swedbank“ geranoriškai yra
nusiteikusi ir privačių klientų atžvilgiu.
Kalbėdamas apie būsto paskolas jis sakė, kad per šių metų 8
mėnesius būsto paskolų paraiškų, palyginti su 2009-ųjų tokiu pat laikotarpiu,
padaugėjo 36 procentais.
Dabartiniai būsto paskolų rodikliai panašūs į 2005 metų. Pasak
banko valdybos pirmininko, tai gana neblogi rezultatai, nes grįžti į 2008-ųjų
laikotarpį būtų nerealu ir ekonomiškai netvaru.
„Swedbankas“ būsto paskolų sąlygos dėl pradinės įmokos ir
paskolos termino lieka tos pačios. Pradinė įmoka turi būti ne mažesnė kaip 25
procentai, ilgiausias paskolas terminas – 40 metų.
Tačiau neseniai bankas patvirtino naują būsto paskolų
kainodarą. Pasak A.Danio, nuo šiol būsto paskolas imantiems klientams marža
nesikeis, jeigu jie laiku atsiskaitys. Jeigu tai padaryti nurodytais terminais
negalės, marža kils, tačiau vėl pradėjus mokėti paskolą pagal grafiką – mažės.
Taigi klientas galės pats reguliuoti maržą. „Žmogui, kuris priima sprendimą imti
paskolą būstui, tai yra stimulas geriau įsivertinti savo finansines galimybes“,
– mano A.Danys.
Bankininkystės specialistas pabrėžė, kad tiems gyventojams,
kuriems už būsto paskolą per mėnesį tektų atiduoti 40– 50 procentų savo
atlyginimo, geriau nerizikuoti jos imti. „Mes norime, kad tiek privatūs, tiek
verslo klientai suprastų, jog jiems nederėtų rūpintis pažymomis, atspindinčiomis
didesnes jų pajamos, nei jos yra iš tiesų“, – sakė bankininkas.
„Swedbankas“ bendradarbiauja su bendrojo lavinimo mokyklomis ir
kolegijomis, skatindamas jaunų žmonių verslumą, prisidėdamas prie tam tikrų
mokymo programų rengimo.
Daugiabučių renovacija
„Swedbankas“ nuo gruodžio 1 dienos pradės duoti paskolas su 3
procentų fiksuotomis palūkanomis daugiabučiams namams renovuoti.
A.Danio teigimu, dabar banko specialistai stengiasi parengti
kuo suprantamesnę ir klientams patogesnę šių paskolų išdavimo tvarką.
Banko valdybos pirmininko nuomone, daugiabučių namų gyventojų
baimė ar nenoras paimti paskolą namo renovacijai yra laikina.
Jis nemano, kad valstybės priimta naujoji daugiabučio
renovacijos rėmimo programa bloga.
A.Banys pasakojo, kad Lietuvoje daugiabučio namo renovacija
vieno kambario buto savininkui vidutiniškai kainuoja apie 14 tūkstančių litų,
Estijoje – 17 tūkstančių, Latvijoje – 20 tūkstančių litų.
Inga SMALSKIENĖ
