Bankininkai teigia, kad geroji „Snoro“ dalis – įdomus pirkinys, tačiau daug priklausys nuo kainos.
Finansų ministrei deklaravus, kad Lietuva neketina ilgai savo rankose laikyti nacionalizuoto „Snoro“, rinkos dalyviai svarsto, kad toks pirkinys galėtų būti įdomus. Tačiau viskas priklausytų nuo kainų, sąlygų, finansinės ir ekonominės aplinkos, rašo „Verslo žinios“.
Ingridos Šimonytės teigimu, „Snorą“ planuojama skaidyti į „blogąjį“ ir „gerąjį“ bankus, o pastarasis ilgainiui būtų perduotas privačiam bankui. Bankininkai teigia, kad už teisingą kainą ir tenkinančias sąlygas toks pirkinys kam nors tikrai būtų įdomus. Tiesa, tokiems sprendimams dabar nepalankus metas. Visi pašnekovai taip pat pabrėžia, kad padėtis gali keistis kone kas valandą, todėl nuo ryžtingesnių pasisakymų jie visi atsiribojo. Be to, Lietuvoje veikiančių užsienio bankų sprendimus priimtų akcininkai užsienyje.
Tuo metu Audrius Žiugžda, Šiaulių banko administracijos vadovas ir valdybos pirmininko pavaduotojas bei buvęs „SEB“ banko vadovas, samprotauja, kad tokio pirkinio galimybė priklausytų nuo to, kaip atrodys „gerasis „Snoras“. Pasak jo, dominti jis galėtų ir Lietuvoje veikiančius, ir dar neveikiančius užsienio kapitalo bankus, be to, bankininko žiniomis, privatizuoti bandomu „Citadelės“ banku, tai yra, nuo nacionalizuoto „Parex“ Latvijoje atskirtu „geruoju“ banku, yra domimasi“.
Darius Nedzinskas, „Lietuvos draudimas“ Verslo klientų departamento vadovas ir buvęs „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“) vadovas, tvirtina, kad užsienio kapitalo bankams metas plėstis nėra pats tinkamiausias. „Užduotis nebūtų lengva, bet ką nors toks pirkinys galėtų dominti“, – „Verslo žinioms“ banko pardavimo galimybes įvertino D. Nedzinskas.
Vienas aukštas pareigas einantis, bet viešai kalbėti nepanoręs Lietuvos bankininkas komentuoja, kad jokiam Lietuvoje veikiančiam skandinavų kapitalo bankui nebūtų problemų investuoti ir nupirkti tiek „gerą“, tiek „blogą“ banką, jei tik būtų nustatyta patraukti kaina.
