VRM valdininkai atsipūsti labiau norėtų ministerijos valdomoje poilsinėje.
Lietuvos bankas (LB) skelbia atsisakantis darbuotojų mokymui ir poilsiui naudotų pastatų Palangoje, Druskininkuose ir Molėtuose. Tačiau tokiu pavyzdžiu seka toli gražu ne visi valdininkai – vieniems poilsinių atsisakyti esą neleidžia Europos Sąjungos (ES) taisyklės, o kiti abejoja, ar rinkos kaina dabar palanki parduoti turtą.
LB ketvirtadienį pranešė pripažįstantis, kad Darbuotojų tobulinimosi ir sveikatingumo centro pastatai Palangoje, Druskininkuose ir Molėtų rajone nereikalingi banko funkcijoms vykdyti. Juos ketinama perduoti Valstybės turto fondui.
„Valstybės patikėtoms funkcijoms vykdyti šis turtas bankui nereikalingas“, – sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, atsisakyti pastatų nuspręsta išanalizavus banko išlaidas, įvertinus sąnaudų ir naudingumo santykį bei galimybę kai kurias su mokymu susijusias paslaugas įsigyti rinkoje.
V. Vasiliauskas pažymėjo, kad šis sprendimas sumažins Lietuvos banko išlaidas. Darbuotojų tobulinimosi ir sveikatingumo centro trijuose skyriuose Palangoje, Druskininkuose ir Molėtų rajone dabar dirba 18 žmonių. Tiems skyriams išlaikyti pernai išleista 1,2 mln. litų.
Be minėtų pastatų Valstybės turto fondui LB teigia perleisiantis dar kelis pastatus Palangoje ir Vilniuje, kurie taip pat pripažinti nereikalingais banko funkcijoms vykdyti.
Atsisakyti neleidžia ES
Tuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM), valdanti Palangoje įsikūrusį poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ ir mokymo centrą Druskininkuose „Dainava“, artimiausiu metu jų atsisakyti neketina. To esą padaryti negalima todėl, kad bus pažeistos Europos Sąjungos (ES) taisyklės.
Kaip teigiama ministerijos atsiųstame komentare, ES sanglaudos fondo lėšomis 2009-2010 metais buvo rekonstruotas „Dainavos“ pastatas, o 2009 metas prasidėjusi „Pušyno“ rekonstrukcija tęsiasi ir šiemet.
„Atsižvelgiant į tai, kad įstaigoms, kaip viešiesiems subjektams, skirtos ES sanglaudos fondo lėšos projektams vykdyti, 5 metus po projekto pabaigos būtina užtikrinti jų tęstinumą, todėl bent 5 metus pastatų pardavimo klausimas negali būti sprendžiamas“, – teigia VRM.
Anot ministerijos, jos valdomose poilsinėse gali lankytis tiek ministerijos darbuotojai, tiek kiti poilsiautojai. Paslaugos jiems esą kainuoja vienodai ir yra skelbiamos poilsinių interneto svetainėse.
VRM tikina, kad šioms įstaigoms išlaikyti valstybės biudžeto lėšos nėra ir nebuvo skiriamos. Jos išsilaiko iš uždirbtų pajamų, kurios gaunamos iš gydymo paslaugų. „2010 m. „Pušyno“ uždarbis sudarė 36 tūkst. 501 Lt, „Dainavos“ – 18 tūkst. 820 Lt“, – teigia ministerija.
Nepalanki rinkos kaina?
IQ.lt jau rašė, kad poilsinės pajūryje kol kas neatsisakė ir Vilniaus savivaldybės valdininkai, kurie jau ne pirmą vasarą pajūryje ilsėsis gerokai pigiau nei kiti poilsiautojai.
Už parą Palangoje esančiuose poilsio namuose „Jūros vilnis“ sostinės valdininkai mokės po 20-30 litų, nors paprastiems poilsiautojams už tas pačias paslaugas tektų pakloti daugiau.
Internete patalpintuose skelbimuose nurodoma, kad vienos nakvynės „Jūros vilnyje“ kaina dviejų kambarių apartamentuose liepą kainuoja 120, rugpjūtį – 160, rugsėjį – 80 litų. Už dvivietį kambarį atitinkamai tenka mokėti 100, 120 arba 70 litų.
Savivaldybė skelbia, kad ilsėtis poilsio namuose savivaldybės darbuotojai šįkart galės ribotą laiką – iki poilsio namų privatizavimo sutarties pasirašymo dienos, jeigu įvyktų privatizavimo aukcionas. Tačiau ar jis įvyks, neaišku.
Savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius IQ.lt yra sakęs, kad šiuo metu rinkos kaina nėra palanki parduoti poilsio namus. Todėl esą dar galima diskutuoti, kada tai padaryti.
