Ilgą laiką abstrakčiai apie privačių klientų kreditų portfelio rizikingąją dalį kalbėję šalies komerciniai bankai jau konkrečiai įvardija, kas jiems kelia didžiausią rūpestį. Bankininkai atvirauja, kad daugiausia nemokių klientų yra tarp dirbančiųjų šalies medžio pramonėje ir krovinių gabenimo rinkoje. Nuogąstaujama, kad kitais metais prie jų vieni iš pirmųjų gali prisidėti milžinišką nuosmukį išgyvenančio statybų sektoriaus samdiniai. Su šiomis rinkomis susijusių ūkio šakų darbuotojai taip pat turėtų atsargiau vertinti savo finansines galimybes ir atidžiau planuoti išlaidas.
Staliams ir vairuotojams –
krizė
Panevėžyje ir visame šalies Šiaurės rytų regione kreditų privatiems asmenims paklausa sumažėjo penktadaliu.
Tokia šio krašto gyventojų reakcija į baimę keliančią informaciją apie lėtėjančią Lietuvos ir pasaulio ekonomiką bei milžinišką infliaciją.
Bankai taip pat reaguoja į pokyčius finansų rinkoje ir šalies ekonomikoje – jų griežtesnės atrankos nepereina apie 20 procentų skolintis pinigų pasiryžusiųjų.
Tendencija, kad šalies komerciniai bankai griežtins paskolų sąlygas įmonėms ir namų ūkiams, išryškėjo dar praėjusių metų pabaigoje.
Paprašyti įvardinti didesnį susirūpinimą keliančius ekonominės veiklos sektorius, didžioji dalis bankų nurodė transporto ir nekilnojamojo turto sektorius. Tiesa, namų ūkių padėtį jie dar vertina palankiai.
Bankai neslepia apriboję paskolų teikimą nekilnojamojo turto, statybos ir būsto sektoriams.
Pagrindinėmis priežastimis nurodė
paklausos mažėjimą nekilnojamojo turto rinkoje, lėtėjantį gyventojų realių
pajamų augimo tempą bei išaugusią likvidumo riziką pasaulio finansų rinkose.
Bankininkams vis labiau kelia nerimą būsto paskolų įmokas vėluojantys grąžinti gyventojai. Nors tokių skolininkų kol kas nėra daug, bet pastarąjį pusmetį laiku nesumokančiųjų kredito įmokas daugėjo. Tiesa, tendenciją rodo tik skaičius po kablelio.
„Kad tik grąžintų paskolą, žmonės pasirengę daryti viską: prasčiau valgyti, rengtis, stengtis patys išeiti iš tos situacijos, kad bankas tik nerezervuotų būsto. Tačiau jau konstatuojame atskirus ūkio sektorius, kuriuose dirbantys žmonės sudaro didžiausią grupę skolininkų, – „Verslo vartams“ sakė „Swedbank“ Panevėžio regiono valdytoja Zita Kurutienė. – Prie tokių galima priskirti medžio perdirbimo pramonę ir vežimo paslaugas teikiančias bendroves.“
Grimzta ir spekuliantai
mėgėjai
Tiesa, nemokių klientų per metus, pasak Z.Kurutienės, padaugėjo vos dviejomis dešimtosiomis procento dalimis – iki 0,7 procento.
Tose dešimtosiose procento dalyse vis daugiau atsiranda įrašų apie nemokius užsienyje dirbančius tautiečius. Tai rimtas signalas, kad finansų krizė smogė ir mūsų emigrantų labiausiai pamėgtoms šalims – Ispanijai, Airijai ir Anglijai.
„Dar negaliu tvirtinti, kad emigrantai tapo problema, tačiau akivaizdu, kad dalis jų jau susidūrė su finansiniais sunkumais, – teigė Z.Kurutienė. – Daugelis jų vis dėlto susimoka, tačiau labai dažnai vėliau, nei yra pasižadėję kredito sutartyje.“
Kalbantis su emigrantais, daugelis jų guodžiasi, kad vis sunkiau darosi administruoti gimtinėje paliktą turtą – kitaip tariant, jiems nėra lengva rasti už kreditus įsigyto būsto nuomininkų ar tą būstą sėkmingai parduoti. Kai kurie jų pripažįsta turį 2–3 butus Lietuvoje.
„Akivaizdu, kad susidūrėme su žmonėmis, kurie įsigijo nekilnojamojo turto spekuliatyviais tikslais. Prasidėjus ekonomikos nuosmukiui šis investicinis turtas tapo galvos skausmu, – neslepia Z.Kurutienė. – Sunku kreditus paėmusiesiems nepatirti nuostolių, kai NT rinka stoja, palūkanos auga, o ir darbo rinka nebesiūlo gerų atlygių.“
Kreditų portfelis
įspūdingas
Dabar, pablogėjus nekilnojamojo turto situacijai šalyje, prieš suteikdami paskolas bankininkai jau kitokiais metodais ima vertinti potencialių skolininkų finansinį pajėgumą.
Bandoma netgi skaičiuoti, kiek kvadratinių metrų gali nupirkti gyventojas už vidutinį atlyginimą, arba kelių mėnesių atlyginimų gali prireikti vienam kvadratiniam metrui įsigyti. Dažniausiai vienas kvadratinis metras būsto uždirbamas tik per 5 mėnesius. Tai bankininkams kelia nerimą ir skatina atsakingiau išduoti būsto kreditus.
Prieš metus bankai išskėstomis rankomis dalijo pinigus žemės sklypams įsigyti – dabar šioms reikmėms beveik nebeskolinama. Didžiausių šalies komercinių bankų atstovai neigia, kad norinčioms pasiskolinti lėšų NT bendrovėms dabar daromos dirbtinės kliūtys, tačiau pripažįsta, kad skolinimo politika pasikeitė.
Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį buvo įregistruota trečdaliu mažiau būsto pirkimo sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks būsto sandorių skaičius yra menkiausias nuo 2004 metų.
Vis dėlto bendras paskolų portfelis vis dar auga, ir tas jo pilnėjimas nėra toks menkas. Iš viso šalies komerciniai bankai šalies fiziniams ir juridiniams asmenims jau yra paskolinę 64 milijardus litų. Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo išduota 6,6 milijardo litų – vienu milijardu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Skolingi 27 milijardus
Fiziniai asmenys šiemet jau pasiskolino 3,6 milijardo litų. Palyginti su praėjusių metų 8 mėnesių duomenimis, išduotų kreditų suma sumenko net 2,4 milijardo litų – pernai žmonėms bankai iki rugsėjo jau buvo paskolinę apie 6 milijardus litų.
Iš viso gyventojai yra pasiskolinę šiek tiek per 27 milijardus litų. Didžioji dalis – 23,7 milijardo litų tos sumos – yra būsto kreditai.
Šiemet būstui įsigyti ir rekonstruoti bankai paskolino 3,1 milijardo litų. Pernai per 8 mėnesius buvo suteikta 4,5 milijardo litų būsto kreditų.
Nesunku apskaičiuoti, kad vartojamųjų paskolų šiemet išduota visu milijardu litų mažiau nei pernai, atitinkamai šiemet – 0,5 milijardo litų, pernai – 1,5 milijardo litų.
Panevėžio apskrities gyventojai dabar yra pasiskolinę 1,2 milijardo litų. Tačiau ir jų apetitas skolintis taip pat sumažėjo. Pernai per pusmetį bankai panevėžiečiams buvo paskolinę 180 milijonų litų, o šiemet – 150 milijonų litų.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Fiziniai asmenys šiemet jau
pasiskolino 3,6 milijardo litų. Palyginti su praėjusių metų 8 mėnesių
duomenimis, išduotų kreditų suma sumenko net 2,4 milijardo litų – pernai žmonėms
bankai iki rugsėjo jau buvo paskolinę apie 6 milijardus litų.
