Krizės pamokyti bankai kaupia stipresnį kapitalą.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad šiemet bankų sistemos atsigavimo ženklai yra akivaizdūs, o dabar kylanti užduotis yra šias teigiamas tendencijas išsaugoti ir sutvirtinti. To bus siekiama ilginant bankų įsipareigojimų skolintojams trukmę, įtvirtinant atsakingo skolinimosi praktiką ir toliau stiprinant kapitalo bazę.
Šiemet bankai dirbo pelningai, jų turtas augo ir liepos 1 dieną buvo didžiausias nuo 2008 metų. Bene svarbiausias bankų laukiantis iššūkis Trečiojo Bazelio paketo įgyvendinimas, kurį remia ne tik G20 šalys, bet ir Europos Komisija. Viena iš jame pateikiamų rekomendacijų – stiprinti kapitalą.
Anot V. Vasiliausko, finansų grupėms priklausantys bankai kapitalo gali pritraukti lengviau nei vietiniai. Tačiau ir lietuviškiems bankams dėl kapitalo didinimo problemų kilti neturėtų, nes jis išsitęsia laike. Pirmieji, dar ne tokie griežti, reikalavimai turėtų įsigalioti nuo 2013 metų sausio 1 dienos, o galutinis Bazelio III standartas – nuo 2019 metų.
Šią vasarą bankai „Snoras“, Šiaulių bankas ir Ūkio bankas savo kapitalą didino platindami akcijų ir obligacijų emisijas.
Ūkio bankas sako, kad jų siekiamas kapitalo pakankamumo rodiklis yra 13 proc. Šiuo metu jis jau viršija 12 proc. (Lietuvos banko nustatytas minimumas yra 8 proc.), o siekdamas atitikti ateities bankininkystės standartus Ūkio bankas dabar platina 50 mln. Lt vertės akcijų emisiją. Vėliau numatoma banko kapitalo bazę stiprinti naujomis akcijų emisijomis ir subordinuotomis paskolomis. Ūkio bankas tikina, kad jis Trečiojo Bazelio standartus atitiks iškart, kai tik jie bus įdiegti Lietuvoje.
Kitas didžiąją dalį lietuviško kapitalo turintis Šiaulių bankas informavo, kad ateityje taip pat ketina leisti naujas akcijų emisijas, o jų kiekis priklausys nuo poreikio. Šiaulių bankas nėra nusistatęs galutinio siektino kapitalo dydžio, jis priklauso nuo disponuojamo turto ir prisiimamos rizikos. Prie Bazelio III standartų bankas ketina prisitaikyti pagal jų diegimo Lietuvoje planą.
„Snoro“ bankas apie savo ateities planus kalba atsargiai: „Esame kotiruojami Lietuvos vertybinių popierių biržoje, todėl bet kokie pasisakymai gali formuoti tam tikrų šios rinkos dalyvių, „Snoro“ dabartinių ar potencialių akcininkų lūkesčius“. Vis dėlto, bankas yra numatęs kapitalo plėtros scenarijų, jis bus stiprinamas pagal poreikį – verslo plėtrai, augimui, aktyvesniam kreditavimui ir panašiai. Šiuo metu banko „Snoras“ kapitalo pakankamumo rodiklis viršija 10 proc.
Konkrečios Europos Sąjungos direktyvos dėl Bazelio III standarto taikymo dar nėra priimtos. Kol kas Europos Komisija yra pateikusi tik pasiūlymus kaip sukurti mechanizmą, kad ištikus finansų krizei bankų nereikėtų gelbėti mokesčių mokėtojų lėšomis.
