Šalies komerciniai bankai aiškina, kad didesnis elektroninių atsiskaitymų srautas leistų išlaikyti žemus paslaugų įkainius.
Lietuvos komerciniai bankai nuo šios savaitės pradės reklamuoti mokėjimo kortelių pranašumus ir skatins jomis atsiskaityti už pirkinius bei paslaugas. Tai atneštų tiesioginės naudos bankams – padaugėjus atsiskaitymų, išaugtų ir bankų pajamos. Tačiau kol kas mažesnių įkainių nei gyventojams, nei verslui bankai nežada.
Šalies gyventojai turi per 4 milijonus kortelių, tačiau tyrimai rodo, kad dėl informacijos stokos ir dėl to kylančių baimių lietuviai šia atsiskaitymo alternatyva naudojasi dukart rečiau nei vidutiniškai ES gyventojai.
Šviečiamąją kampaniją inicijuojančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas svarstė, kad pagrindinės priežastys, stabdančios aktyvesnį naudojimąsi mokėjimo kortelėmis, yra informacijos stoka – gyventojai nežino, kaip jos veikia, ar atsiskaityti saugu, kaip kontroliuoti savo lėšas. Apie tai nuo šiol bus siekiama pateikti kuo detalesnę informaciją ir bankų poskyriuose, ir viešojoje erdvėje.
Lietuvos banko statistika liudija, kad per 2010-uosius operacijų debeto ir kredito kortelėmis vertė siekė 4,7 mlrd. litų – taigi iš viso atsiskaitymai kortelėmis sudarė maždaug apie penktadalį visos mažmeninės prekybos apyvartos.
Anot S. Kropo, Lietuva gerokai atsilieka ir nuo Europos vidurkio, ir nuo kitų Baltijos šalių pagal operacijų skaičių bei pagal jų vertę. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, atsiskaitymai bankų kortelėmis kitose Baltijos šalyse siekia net iki 70 proc. visos mažmeninės prekybos apyvartos.
Kortelė – pinigams išsigryninti
„Pačių kortelių lietuviams populiarinti nereikia – Lietuvoje gyventojai jų dažnai turi net ne po vieną, tačiau jomis atlieka vos 2,3 operacijos per mėnesį. Pagal kortelių naudojimą atsiliekame nuo kaimynų estų 4 kartus, nuo latvių – 1,5 karto, nuo ES vidurkio – daugiau kaip 2 kartus“, – sakė S. Kropas.
Lietuvos bankų duomenimis, pastaraisiais metais išduotų mokėjimo kortelių skaičius šalyje išlieka gana tolygus, jų pirmąjį šių metų ketvirtį buvo daugiau kaip 4,2 mln. Dažniausiai mūsų tautiečiai kortele naudojasi tik pinigams iš bankomatų išsigryninti.
2011 m. pirmąjį ketvirtį kortelių apyvarta buvo 6,94 mlrd. litų – 10,5 proc. didesnė negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, o 5,78 mlrd. arba 83 proc. šių operacijų buvo pinigų išgryninimas bankomatuose. Šiuo metu šalyje veikia per 1,5 tūkst. bankomatų, o atsiskaityti kortele Lietuvoje galima beveik 37 tūkst. taškų.
Nuolaidų nežada
Komerciniai bankai tikisi, kad kortelių reklama leis padidinti atsiskaitymus šiomis priemonėmis bent 10 proc.
LBA vadovas pripažįsta – kuo daugiau gyventojai atsiskaitys bankų kortelėmis, tuo daugiau uždirbs kredito įstaigos. Tiesa, patys bankai neskuba skelbti, kokio papildomo uždarbio tikisi. Kol kas nėra žadama ir mažinti įkainių klientams. S. Kropas laikosi nuomonės, kad elektroninių atsiskaitymų alternatyvų populiarinimas bankams leis išlaikyti „žemesnius šių paslaugų įkainius“.
Lietuvos prekybininkai iki šiol ne kartą skundėsi dėl, jų nuomone, pernelyg didelių mokesčių, kuriuos bankai pasiima už tai, kad klientai atsiskaito bankų kortelėmis. Nedidelių įmonių savininkai apskritai atsisako minties įsirengti atsiskaitymo bankų kortelėmis įrangą, nes pirkėjams mokant ne grynaisiais už nedidelės vertės pirkinius, prekybininkai patiria nuostolių. Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas sumanytų banko kortele atsiskaityti už prekę, kurios vertė – litas, bankui už tokią paslaugą nedidelės bendrovės turėtų sumokėti kone pusę šios sumos.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, degalinių tinklai ir prekybos centrai bankams už atsiskaitymą moka apie 1 proc. pirkinio sumos, o smulkesni verslininkai – net apie 2–2,5 proc.
Daugiau, bet ne pigiau
Vargu ar galima tikėtis, kad mūsų šalies bankai atsisakys dalies gana stabilių pajamų. Jeigu darytume prielaidą, kad už atsiskaitymą kortelėmis bankai gauna bent 1 proc. mokesčių, tai pernai vien už tai mažmeninės prekybos atstovai (o galiausiai – vartotojai) kredito įstaigoms sumokėjo 47 mln. litų.
Latvijoje ir Estijoje kortelėmis atsiskaitoma kur kas dažniau, o prekybininkai šių šalių bankams atseikėja apie 0,6 proc. kortele mokamos sumos. Tačiau LBA laikosi nuomonės, kad Lietuvoje šios verslo išlaidos nėra didesnės, nes kaimyninėse šalyse įmonėms tenka pačioms įsigyti kortelių skaitytuvus ir kitą įrangą.
Lietuvos įmonės tikisi, kad bankų įkainiai atsidurs Konkurencijos tarybos akiratyje. Tokias viltis paskatino šių metų pradžioje Latvijos konkurencijos taryba nustatyti neleistini susitarimai dėl įkainių, todėl šios šalies komerciniams bankams buvo skirta 5,5 mln. latų (27 mln. litų) baudų.
