Lapkričio 18 d. ištraukus 2013 m. Europos krepšinio čempionato burtus paaiškėjo, kad Lietuvos rinktinė kartu Latvija pateko į B grupę – į kunkuliuojantį Balkanų tautų katilą.
Juodkalnija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, ne pačius geriausius prisiminimus keliantys seni pažįstami iš Makedonijos ir jau minėta Latvijos rinktinė bus lietuvių varžovais kitų metų Europos čempionate Slovėnijoje. Iki pirmenybių pradžios likus beveik metams galima pabandyti nupiešti būsimojo čempionato paveikslą ir apžvelgti konkurentų galimybes.
Makedonija. Būtų sunku nuginčyti teiginį, jog iš pirmojo krepšelio gavome palankiausią varžovą. Taip, lygiai tokių pačių minčių buvo kilę ir prieš fatališkąjį 2011 m. čempionato ketvirtfinalį. Tačiau dabar makedonai yra silpnesni ne vien dėl to, jog rinktinę paliko vienas lyderių ir istorijos „Kaip nužudyti Lietuvą vienu tritaškiu metimu“ autorius Vlado Ilievski. Ir ne tik dėl to, jog vis garsiau apie pasitraukimą iš nacionalinės rinktinės kalba ilgametis kapitonas Pero Antičius.
Palyginti su ankstesnėmis varžybomis, makedonai prarado savo „juodojo arkliuko“ statusą ir visa Europa į juos žiūri kitaip. Vieni – kaip į rimtus varžovus ir pretendentus į medalius, kiti – kaip į išsišokėlius, kuriuos reikia pamokyti. Šiaip ar taip varžovai į aikštę žengs su dvigubu noru juos įveikti. Kas jau kas, bet lietuviai tai puikiai supranta.
Juodkalnija. O štai šie vyrukai Slovėnijoje gali tapti „naująja Makedonija“. Be kluptelėjimų perėję visą atrankos etapą, juodkalniečiai į čempionatą tikrai atsiųs komandinę dvasią spinduliuojančią ir ambicingą ekipą. Ir dar greičiausiai pridės didžiausią savo krepšinio perlą – Minesotos „Timberwolves“ vidurio puolėją Nikolą Pekovičių. Nors ir be jo treneris Luka Pavičevičius per neilgą laiką subūrė nuostabią komandą. Visiems teks gerokai paplušėti žaidžiant su juodkalniečiais, nes šios jaunos valstybės atstovai perkąs varžovams gerkles vien tam, kad su pasigėrėjimu būtų tariamas jų šalies vardas.
Bosnija ir Hercegovina. Dar viena buvusios Jugoslavijos komanda, kuri puikiai žaidė atrankos varžybose. Tačiau skirtingai nei juodkalniečiai, bosniai patyrė du pralaimėjimus, o kelios pergalės (tarkime, vos penkių taškų pranašumas žaidžiant su Rumunijos rinktine) nebuvo įtikinančios ir verčia abejoti dėl bosnių galimybių nuversti kalnus Slovėnijoje. Nors bosniai turi daugiau žinomų pavardžių už juodkalniečius, jų žaidimas nebuvo toks komandinis ir mielas akiai. Žinoma, Mirza Teletovičius ir kompanija turi visas galimybes paneigti šiuos žodžius.
Serbija. Jei prieš penkerius metus būtumėte paklausę, kokios yra serbų galimybės Europos čempionate (pasaulio, olimpinėse žaidynėse), atsakymas būtų vienintelis: jie – vieni favoritų. Dabar serbai į B grupę atkeliavo iš šeštojo krepšelio. Serbai pasiekė dugną? Galbūt, tačiau jie yra ta rinktinė, kuri per dvejus metus sugeba į šipulius sudaužyti savo krepšinį ir patirti visišką fiasko, tačiau per vienus metus gali išlipti iš duobės ir pasipuošti medaliais. Serbijos krepšinio talentų kalvė dirba be perstojo, o jų žaidėjų klodai yra neišsemiami. Klausimas vienas – ar sugebės krepšinio profesorius Dušanas Ivkovičius priversti atskiras individualybes dirbti komandos labui. Jei taip – serbai pateks tarp keturių stipriausių žemyno komandų. Jei ne – namo jie gali keliauti jau po grupės varžybų.
Latvija. Kažkada lietuviai latviams, nuskriaudusiems mūsų rinktinę 2001 m. Europos čempionate ir privertusiems iš darbo išeiti Joną Kazlauską, jautė tą patį, ką dabar jaučia makedonams. Keršto troškimą. Tačiau dabar latviai – tikrai ne tie varžovai, kurių reikėtų bijoti. J. Kazlauskas turbūt ir pats pamiršo latvių skriaudą. Kita vertus, Latvija gali blykstelėti keliomis netikėtomis pergalėmis. Bet ne daugiau. Net jei po penkerių metų pertraukos į rinktinę grįžtų Andris Biedrinis, Janis Blūmas pagaliau susiremontuotų savo taikiklį, o jaunieji talentai Davis Bertanis ir Janis Strelniekas per sezoną užaugtų iki tikrų profesionalų lygio, Latvijos rinktinės perspektyvos nieko gero nežada.
Taigi varžovai lyg ir ne patys galingiausi (apsiėjome be ispanų, prancūzų ar turkų), tačiau žinant tai, jog visos Balkanų komandos žais kone namie – Slovėnija taip pat anksčiau buvo Jugoslavijos sudėtyje – peršasi mintis, jog vietoj juodkalniečių geriau jau grupėje būtų italai ar vokiečiai, o vietoj serbų – bet kas kitas. Tačiau kol kas tai tik būrimas iš kavos tirščių, nes viskas bus aišku tik tada, kai visos grupės komandos suvažiuos į nediduką Jesenicės miestelį Slovėnijos šiaurėje.
