Lietuvoje politinio prieglobsčio prašantis Baltarusijos kariuomenės dezertyras Stepanas Zacharčenka gali suteikti viltį kitiems kaimyninės šalies karininkams ir tapti dar viena rakštimi dvišaliuose Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose.
22 metų baltarusis S. Zacharčenka į Lietuvą atvyko praėjusių metų liepos mėnesį. Dezertyro prašymas suteikti politinį prieglobstį buvo atmestas, šiuo metu kariškis laukia sprendimo dėl išdavimo Baltarusijai.
S. Zacharčenka savo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje argumentavo tuo, kad Baltarusijos kariuomenėje susiduria su prievarta. Giluminės specialiųjų pajėgų žvalgybos jaunesnysis seržantas teigė nusprendęs pasprukti, kai kariams buvo liepta pasirašyti po raštu su pažadu šaudyti į civilius gyventojus, jei šie priešinasi režimui. S. Zacharčenka taip pat teigė kariuomenėje patyręs smurtą ir kariuomenės vadų patyčias.
Lietuvos Migracijos departamentas, beveik 10 mėnesių nagrinėjęs prašymą, pareiškė nesuteiksiantis politinio prieglobsčio. Viena priežasčių – dezertyravimas nėra pagrindas suteikti prieglobstį, o sankcijos, gresiančios už dezertyravimą, nėra prilyginamos persekiojimui – tai numatyta 1951 m. Ženevos konvencijoje, kurioje apibrėžiamas pabėgėlio statusas. S. Zacharčenkai prieglobstis galėtų būti suteiktas dėl žmogaus teisių pažeidimų, tačiau buvusio karininko pareiškimai dėl smurtavusių viršininkų – sunkiai įrodomi.
Migracijos departamento sprendimas yra apskųstas administraciniam. Lietuvos vidaus reikalų ministras Artūras Melianas jau viešai pareiškė, kad Baltarusijai nebus skubama išduoti dezertyravusio kario.
Migracijos departamentas nedetalizuoja visų priežasčių, dėl ko buvo atmestas baltarusio prašymas, tačiau galima suprasti, kad jos galėjo būti prieštaringos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigė esąs susipažinęs su S. Zacharčenkos prašymu, žino jo liudijimus. Parlamentaras užsiminė, kad baltarusio parodymai buvo atviri: „Prieglobsčio gali nesuteikti, jei žmogus meluoja, painiojasi savo biografijoje, pateikia klaidingus parodymus – pavyzdžiui, dėl teistumo. Šis vaikinas buvo atviras, nenuslėpė savo biografijos faktų.“
Vieną žingsnį žengė
Baltarusijos teisėsauga Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai yra atsiuntusi kelis prašymus dėl karininko išdavimo. Vienas jų gautas dar praėjusiais metais. Gynybos ministerijos interneto svetainėje minimas S. Zacharčenkos dezertyravimas, pats kariškis apibūdinamas neigiamai – „tingus, suktas, siekiantis dėmesio, stokojantis disciplinos, savanaudis ir konfliktiškas“.
Migracijos departamentas neatskleidžia, kuo remiantis buvo tiriamas S. Zacharčenkos prašymas. Suprantama, kad šiuo atžvilgiu efektyvus ir objektyvus bendradarbiavimas su Baltarusijos institucijomis nelabai įmanomas, tačiau ir prieglobsčio prašytojo liudijimu negalima beatodairiškai tikėti.
Pats baltarusis žiniasklaidai buvo paskelbęs, kad santykiai su kitais kariais buvo geri, tačiau aukštesnes pareigas užimantys karininkai engdavo jaunesniuosius arba naujokus. Esą silpnesni kariai palūždavo, kartais tai pasibaigdavo netgi savižudybe. Pats S. Zacharčenka kelis kartus dėl įvairių sumušimų kreipėsi į ligoninę, tačiau ten nukentėjimai nebuvo pripažinti.
Remiantis oficialia Baltarusijos Gynybos ministerijos pateikiama statistika, karių savižudybių skaičius sumažėjo. 1994 m. užfiksuota 40 savižudybių 100 tūkst. kareivių. Praėjus penkiolikai metų, savižudybių skaičius sumažėjo keturis kartus. Dažniausiai žudosi neseniai į armiją pakviesti jauni vyrai.
Netinkamas sąlygas kariuomenėje būtų galima pagrįsti kitų liudininkų teiginiais, tačiau Migracijos departamentas neskelbia, ar yra kreipęsi daugiau iš Baltarusijos kariuomenės dezertyravusių asmenų.
Lietuvoje prieglobsčio prašantys baltarusiai sudaro tik mažą dalį visų besikreipiančiųjų. Praėjusiais metais Migracijos departamentas buvo gavęs 527 (kartu su neišnagrinėtais anksčiau) prašymus suteikti prieglobstį, kone pusė jų – 227 – sulaukta iš Gruzijos piliečių. Baltarusijos piliečių prašymai pagal jų skaičių – tik šeštoje vietoje. Jų praėjusiais metais sulaukta 20, devyniems asmenims suteiktas pabėgėlio statusas.
Jei Lietuva vis dėlto nuspręstų priimti S. Zacharčenką, ši istorija taptų rimtu precedentu kitiems galimiems dezertyrams. Politologas Vytis Jurkonis neatmetė galimybės, kad šis aspektas gali būti vienas lemiamų sprendžiant, ar iš Baltarusijos kariuomenės pasitraukęs kariškis gali tikėtis prieglobsčio. Toks atvejis gali suteikti precedentą ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos sprendimams, kurie galėtų tapti simboliška vakarietiška pozicija dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje. Politiniams režimo oponentams jau suteikiamas prieglobstis kaimyninėse šalyse, taigi iš kariuomenės pasitraukę kariai galėtų tapti kitu etapu išreiškiant poziciją dėl Baltarusijos diktatūrinio režimo.
