Baltarusijos analitikas: šaliai paskolos nereikalingos

(V. Reivyčio nuotr.)

Ekonomistas L. Zaiko anksčiau yra konsultavęs A. Lukašenką.

Leonidas Zaiko, analitinio centro Baltarusijoje „Strategija“ vadovas, teigia, kad jo šaliai nereikia imti paskolų nei iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), nei iš Rusijos. L. Zaiko mano, kad Baltarusijos prezidentas tai supranta, tačiau nusiplauna rankas ir stebi, kaip jo paskirta vyriausybė tvarkysis su padėtimi, už kurią jis pats yra atsakingas. Apie Baltarusijos manevrus tarp Rytų ir Vakarų IQ kalbasi su praeityje Aliaksandrą Lukašenką konsultavusiu ir įtakos Baltarusijos politikai tebesiekiančiu ekonomistu L. Zaiko.

– Kuo skirtųsi Rusijos ir TVF paskolos Baltarusijai neskaitant mažesnių palūkanų? Juk tarp TVF reikalavimų, kaip ir Rusijos, privatizacija būtų vienas svarbiausių.

– Rusija ir jos pareigūnai, įskaitant Aleksejų Kudriną (finansų ministrą, – IQ.lt), iš principo santykiuose su Baltarusija vadovaujasi ekonominėje praktikoje priimtomis taisyklėmis. Rusijos finansų ministerija vadovaujasi bendra TVF dogmatika.

Mes paskutinį kartą ėmėme 3,6 mlrd. dolerių. Pinigai buvo skirti rezervui sukurti ir valiutos kursui palaikyti. Tai buvo klaidingas sprendimas, nes pratęsė neprofesionalią ir populistinę ekonominę politiką. TVF nėra labdaros organizacija. Jis ima pinigus iš, pavyzdžiui, JAV ar Švedijos, už 2 proc. ir tada paskolina juos už 5 proc. TVF į paskolos sąlygas dėl kredito grąžinimo įtraukė reikalavimą parduoti 140 įmonių.

Kai susipažinau su TVF sąlygomis, tai atrodė, kad šeimoje blogam vaikui duodami pinigai, ir jis turi kasdien atsiskaityti, kiek suvalgė bandelių, saldainių, kiek išgėrė gazuoto vandens. Todėl stebina, kad nuodugnumo ir kruopštumo buvo labai daug, tačiau didžiąja dalimi nieko nebuvo įvykdyta.

Baltarusijoje susidarė situacija, kai valstybės skola priartėjo prie 10 mlrd. dolerių. O visi bankų, įmonių, privataus sektoriaus įsipareigojimai viršija 25 mlrd. dolerių. Taigi šiandienai keturių asmenų šeima Baltarusijoje turi 10 tūkst. dolerių išorės įsipareigojimų. Paėmus dar 8 mlrd. dolerių paskolą, žymiai pablogėtų skolos aptarnavimo galimybės – tai atsilieptų maždaug 2012-2014 metais.

– Sakoma, kad TVF kreditas buvo tiesiog „pravalgytas“. Ką tai iš tikrųjų reiškia?

– Mažai atviroje ekonomikoje palaikyti nacionalinės valiutos kursą yra labai brangus malonumas. Jei ekonominė politika vykdoma profesionaliai, tai kursas automatiškai prisitaiko prie paklausos ir pasiūlos bei eksporto ir importo pokyčio. Šiandien Baltarusijoje metinis importo ir eksporto skirtumas yra apie 10 mlrd. dolerių. Baltarusija nesinchronizuoja arba realiai neįvertina savo eksporto galimybių ir suvartoja daugiau nei pagamina. Bet kokie ekonomistai – Rusijos ar TVF – tai vertintų itin neigiamai. TVF pinigų davė, o prekybos disbalansas tapo dar didesnis. Pinigai buvo paimti tuščiai, o juos reikia atiduoti su procentais. Manau, kad tai buvo itin neprotingas poelgis.

Beje, A. Lukašenka ėmė laikytis tokios pačios nuomonės, konkrečiai – prieš du mėnesius. Tačiau dabar iniciatyva kyla iš Baltarusijos vyriausybės, o prezidentas pasitraukė į šešėlį, jis to neaptarinėja. Vienintelis dalykas – jis pareikalavo vyriausybės, kad ji ką nors darytų.

– Jūs kalbate apie tai, kad jis praėjusį penktadienį pagrasino atstatydinti vyriausybę, jei ši nieko nedarys?

– Nebūtinai. A. Lukašenka šį reikalą stengiasi apsukti tokiu būdu, kad už jo asmeninę ekonominę politiką atsakytų visiškai bejėgiai ministrai ir valdininkai. Jie nepriiminėjo gyventojų pajamų didinimo programų. 2010 metais BVP augo 7,6 proc., o alga pagal ekvivalentą doleriais išaugo 50 proc. Bet kurioje pasaulio šalyje – Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Zambijoje – tai padaryti būtų buvę neįmanoma, nes tuomet atsirastų bent vienas ar du ekonomistai, kurie pasakytų, kad tai beprotybė, tačiau Baltarusijos vyriausybėje tokių ekonomistų nebuvo.

– Baltarusijos opozicijos atstovai prie Rusijos ambasados Vilniuje praėjusį mėnesį, kai buvo kalbama apie Rusijos paskolą Baltarusijai, protestavo ir ragino Rusiją „nelipti ant to paties grėblio“, turėdami galvoje tai, kad Minskas nevykdo savo įsipareigojimų. Tą patį galima pasakyti ir TVF?

– Vyksta žaidimas. Daliai Rusijos elito, įskaitant ir premjerą, nusibodo finansuoti A. Lukašenką. Susidarė paradoksali situacija, kai duoti pinigus, Rusijos požiūriu, yra beprasmiška, tačiau Rusijoje 2012 metais vyks prezidento rinkimai, kuriuose, be abejonės, dalyvaus Vladimiras Putinas (Rusijos premjeras, – IQ.lt). Jei Lukašenka negaus finansinės pagalbos, jis gana sąžiningai gali trenkti durimis ir palikti muitų sąjungą bei Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją, kuri yra NATO atitikmuo Nepriklausomų valstybių sandraugoje.

Jei Lukašenka prieš rinkimus sugriaus šį Kremliaus kūdikį, Rusijos gyventojai gali V. Putinui prikišti rimtų pretenzijų, kad šis sugriovė posovietinę erdvę. A. Lukašenka gruodį su Rusija pasirašė 17 susitarimų dėl bendros ekonominės erdvės. Tada Putinas pasakė, kad kiekvienais metais netiesioginės subsidijos iš Rusijos pusės sudarys daugiau nei 8 mlrd. dolerių, taigi dabar Putinui reikia atidirbinėti, arba jis apie tai pamiršo.

Dėl to, kas susiję su TVF, tai suma keistai primena V. Putino sumą. A. Lukašenka lauks, stebės reakciją. Jis pareikalavo kažkokios dinamikos, tai štai – vyriausybė vėl sugalvojo žaidimą su TVF.

– Dabar jūs kalbate apie galimo ekonominio ir net karinio Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimo regresą. Tačiau anksčiau kalbėta apie tai, kad turi vykti dar gilesnė integracija, pavyzdžiui, Baltarusijoje įvestas Rusijos rublis. Kokios yra perspektyvos šiandieninėmis sąlygomis?

– Tai įprastas turgus, įprasti mainai. Kremlius žiūri, iki kokio lygio A. Lukašenka žais pagal Rusijos taisykles. Rusijos specialiųjų tarnybų organizuotas valdžios perėmimas ir susidorojimas su opozicija turėjo atriboti A. Lukašenką nuo Vakarų. Ir apskritai tai pavyko. Jei A. Lukašenka susitiktų su kanclere Angela Merkel Berlyne, tai žmonės nesuprastų, ką daro Europos valstybės – jie vėl pradėjo dialogą su A. Lukašenka, kuriam net paduoti rankos negalima? Gruodžio 19 diena iš esmės buvo ne A. Lukašenkos veiksmas – tai yra, išvaikymas ir areštai, – o rusų sugalvoto scenarijaus pasekmės.

– Kalbate apie provokaciją?

– Specialiosiose tarnybose provokacijos jau yra vakar diena. Jos paprastai ruošia gerus scenarijus, kurie turi tam tikrą negrįžtamą tašką. Kai į Minską atvažiavo Guido Westerwelle ir Radoslawas Sikorskis (atitinkamai Vokietijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai, – IQ.lt), Kremlius negalėjo sėdėti ir žiūrėti į tai pro pirštus. Kremlius sugalvojo savo scenarijų ir jis gruodžio 19 dieną buvo visiškai įvykdytas.

– Ar taip kaip nors paveiks TVF poziciją?

– Tai yra juokinga. Paradoksalu, kad pagal JAV Kongreso sprendimus ir vyriausybės pareiškimus, amerikiečių valdžiai draudžiama bendradarbiauti su Baltarusijos vyriausybe ir priimti A. Lukašenkos režimui naudingus sprendimus. Baltarusijos finansų ministerija kreipiasi į TVF, ir kyla klausimas, ar TVF, kur svarbiausias strategines pozicijas užima JAV tarnautojai, imsis traukti Baltarusiją į Vakarų įtakos zoną. Tokiu atveju nebūtų laikomasi vyriausybės direktyvos dėl nebendradarbiavimo su A. Lukašenkos režimu.

Tačiau politika visąlaik ima viršų prieš sveiką protą ir visai tikėtina, kad TVF užsimanys apžaisti Rusiją: jei Rusija vilkina sprendimą dėl kredito, tai jį gali suteikti JAV – tai yra TVF – ir tada V. Putinas bus gana susierzinęs.

– Jei žvelgtume iš Baltarusijos pozicijų, ar derybos su TVF pageriną derybinę poziciją su Rusija?

– Jei žvelgtume į politinį komponentą, A. Lukašenkai svarbu parodyti V. Putinui, kad yra veiksnus politikas ir gali susirasti naujų draugų, kad net visą 2010 metų gruodžio A. Lukašenkos diskreditavimo operaciją jis gali apžaisti. Antras dalykas, šiandien Baltarusijoje yra ką įsigyti: kalio kombinatas, metalurgijos gamykla, traktorių gamykla, elektros aprūpinimo sistema, dujų vamzdžiai. TVF taip pat yra žmonių, kurie mėgsta pinigus, jie TVF pinigų pagalba taip pat gali norėti nebrangiai įsigyti geros nuosavybės Baltarusijoje. Baltarusija yra vienintelė valstybė Europoje, kur daugiau nei 70 proc. nuosavybės yra valstybinė. Liko paskutinis ekonominis regionas, kur galima pirkti. Lietuvoje šiuo metu nieko nenusipirksi: nei vienos gamyklos, viskas jau turi šeimininką, dalintis nėra ko. O Baltarusiją dar reikia pasidalinti. Šis nuosavybės pasidalijimas yra priešaky, kalba eina apie milijardus.

Galiu pasakyti, kad pagal skaičiavimus kapitalizacijos koeficientas gali siekti ir penkiasdešimteriopą dydį. Labai tinkamai įdėjus pinigus, 20 tūkst. eurų per 5-6 metus gali duoti milijoną. Kai būnu Vokietijoje, Austrijoje, prie manęs prieina ir sako: susitarkime, dirbkime kartu – mūsų pinigai, ir padarysime gerą biznį iš privatizacijos. Žinoma, galima padaryti – daugiau niekur milijardų taip nepačiupsi.

– Kiek pinigų reikia Baltarusijai? Ar jai pakaktų pinigų iš TVF, ar toliau prašys iš abiejų?

– Apskritai, jei būčiau premjeras, jokių kreditų neimčiau.

– Išparduotumėte 70 proc. valstybei priklausančių šalies įmonių?

– Kam 70 proc?.. Reikalas tas, kad reikia pereiti prie griežto taupymo: sumažinti biudžeto išlaidas 25 proc., naujų paskolų neimti ir į nieką nesikreipti, devalvacija jau įvyko. O toliau reikėtų užsiimti ekonomikos adaptacija naujomis sąlygomis. Tai būtų protingiausias sprendimas. Kai vyriausybė silpna, ji visąlaik bando išsilaikyti su išorinių paskolų pagalba. Šiandien yra vienas premjeras, po metų bus kitas, o pinigus jie paėmė į skolą savo vaikams ir vaikaičiams.

Pirma, jokių pinigų imti nereikia. Antra, kam imti kreditą, jei galima parduoti nuosavybę? Jei turite sportinį automobilį „Chevrolet Corvette“, kam imti kreditus? Paprasčiausiai parduokite mašiną, tais pinigais finansuokite biudžetą ir jums nereikės mokėti procentų.

– Ar turite skaičiavimų, kaip valstybinių įmonių pardavimas gali padėti Baltarusijos ekonomikai ir valdžiai?

– Baltarusijos ekonomikai padėti nereikia, ji turi savyje plėtros galių. Pinigai reikalingi kompensuoti už neprofesionalų valdininkų ir vyriausybės darbą. Pats brangiausias malonumas, kurį turi baltarusiai, tai neprofesionali vyriausybė. Mes, dauguma ekonomistų, rekomenduojame atstatydinti vyriausybę ir Nacionalinio banko vadovybę, nes jie nepadarė elementarių dalykų. Jei jie patys pasitrauktų, tai būtų geriausias sprendimas.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -