Rugsėjo 23 d. įvykę Baltarusijos parlamento rinkimai – nieko nekeičiantis formalumas, kuris net Aliaksandro Lukašenkos režimui mažai reikalingas. Baltarusijos opozicija negavo nė vienos vietos parlamente, po rinkimų visi 109 išrinkti parlamentarai bus lojalūs A. Lukašenkai. Tiesa, Gomelio srityje, Novobelecko apygardoje, turės būti rengiami pakartotiniai rinkimai, nes ten rinkėjai apskritai neturėjo pasirinkimo, o vieninteliam kandidatui nepavyko surinkti daugumos balsų.
Šį kartą prieš parlamento rinkimus kai kurios Baltarusijos opozicinės grupės ragino boikotuoti rinkimus ir pačios atsisakė juose dalyvauti. Jungtinės piliečių partijos ir Baltarusijos liaudies fronto atstovai atvirai skelbė, kad Baltarusijos režimas tyčiojasi iš rinkimų ir toliau masiškai klastoja rezultatus. Rinkimus taip pat boikotavo socialdemokratinė partija „Gramada“, kairiųjų partija „Teisingas pasaulis“, Baltarusijos krikščionių demokratų partija ir judėjimas „Už laisvę“. Jie iš anksto skelbė, kad nepripažins rinkimų rezultatų. Tačiau opozicinės partijos neketina formaliai ginčyti rinkimų rezultatų.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis mano, kad Baltarusijos opozicijos sumanytas rinkimų boikotas nepasiteisino. „Galima paminėti bent dvi priežastis, kodėl boikotas buvo neveiksmingas: visų pirma, ir toliau pasitvirtina taisyklė, kad laimi tie, kurie skaičiuoja balsus. Režimo šalininkai nesunkiai galėjo sudėlioti balsus taip, kad gautų rezultatą, jog rinkimuose dalyvavo beveik 75 proc. rinkėjų. Šia prasme opozicija nepasiekė, kad rinkimų aktyvumas būtų smarkiai mažesnis, piliečiai nesureagavo į raginimus neiti balsuoti. Antra, boikotas gal būtų efektyvus, jei rinkimus boikotuotų visos opozicinės jėgos“, – teigia V. Jurkonis. Anot jo, opozicija buvo pasmerkta sulaukti tik kaltinimų bailumu ir pasyvumu.
Eksperto manymu, tokia opozicijos taktika kėlė nemažai klausimų ir užsienio stebėtojams. „Paprastai manoma, kad opozicija turi kovoti dėl valdžios, kad ir kaip sunku būtų. Todėl opozicijos pasyvus nusišalinimas nuo kovos buvo vertinamas kontroversiškai“, – minėjo V. Jurkonis.
Oficialiai paskelbti Centrinės rinkimų komisijos duomenys rodo, kad rinkimuose dalyvavo apie 74 proc. rinkėjų, nors opozicija teigia, jog tikrasis aktyvumas buvo perpus mažesnis. Ypač didelį opozicijos pasipiktinimą sukėlė pranešimai, kad net 20 proc. rinkėjų balsavo iš anksto. Anot opozicijos atstovų, išankstinis balsavimas labiausiai tinka rinkėjų apsisprendimui paveikti.
Kaip Rusijos leidiniui „Komersant“ teigė centro „Teisių gynėjai už sąžiningus rinkimus“ koordinatorius Valentinas Stefanovičius, iš anksto dažniausiai balsavo studentai, kariškiai ir valstybės tarnautojai. „Suprantama, kad jie į rinkimų apylinkes ėjo ne savo valia. Pavyzdžiui, studentai pasakojo, kad ėjo balsuoti, nes grasino juos išmesti iš bendrabučių“, – pasakojo V. Stefanovičius.
Pats Baltarusijos prezidentas negailėjo kritikos tiek opozicijos atstovams, tiek tarptautiniams stebėtojams, kurie vadino rinkimus nedemokratiškais. Komentuodamas lenkų stebėtojų vertinimus, A. Lukašenka patarė geriau imti pavyzdį iš Baltarusijos, kaip reikia organizuoti rinkimus ir „nelįsti su savo taisyklėmis į svetimą daržą“. Anot A. Lukašenkos, „ir be lenkų politikų išsiaiškinsime, kaip mums tvarkyti savo gyvenimą“.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovaujama tarptautinė stebėtojų misija pirmadienį paskelbė savo išvadas, kad rinkimai nebuvo laisvi bei nešališki ir juose nebuvo konkurencijos. „Laisvus rinkimus lemia žmonių gebėjimas laisvai pasisakyti, organizuotis ir siekti postų, o mes to nematėme šioje kampanijoje“, – teigė ESBO stebėtojų misijos specialusis koordinatorius Matteo Mecacci.
