Užsitęsus valiutų krizei pirmiausia iš parduotuvių buvo iššluotos importinės prekės.
Labiausiai graibstomais maisto produktais Baltarusijoje tapo cukrus ir mėsos konservai. Iš buities prekių didžiausios paklausos sulaukė šaldytuvai ir skalbimo mašinos. Lietuviškų šaldytuvų gamintojai šiuo ažiotažu pasinaudoti nespėjo.
Nuo metų pradžios iki gegužės mėnesio Baltarusijos parduotuvėse buvo parduota 71 proc. daugiau cukraus nei pernai tuo pačiu metu. Iš lentynų buvo šluojami ir mėsos konservai – jų nupirkta 50 proc. daugiau nei pernai. Beveik trečdaliu daugiau parduota makaronų, 25 proc. – saulėgrąžų aliejaus.
Vietos spauda pastebi, kad vos tik kovo mėnesį iš keityklų dingo užsienio šalių valiuta, vietos gyventojai skubėjo už nuvertėjančius rublius įsigyti bent kiek daugiau importinių produktų. Pirmiausia ištuštėjo buitinių prekių parduotuvės.
Per penkis šių metų mėnesius šaldytuvų ir šaldiklių Baltarusijoje parduota du kartus daugiau nei pernai. Tiek pat išaugo ir skalbimo mašinų pardavimas, tačiau televizorių šiemet parduota „tik“ 30 proc. daugiau, skelbia naujienų portalas tut.by.
Gerokai padidėjo ir kitų prekių paklausa – drabužių pardavimai padidėjo 40 proc., 36 proc. – avalynės, 27 proc. – farmacijos priemonių.
Beveik 60 proc. šoktelėjo statybinių medžiagų pardavimo apimtys.
Tiesa, Baltarusijoje būta produktų ir prekių, kurių paklausa neišaugo. Pavyzdžiui, sūrio prekybos dinamikoje per tris mėnesius neužfiksuota jokių pokyčių. Mėsos buvo parduota vos 7-8 proc. daugiau.
Sandėliuose beveik neliko atsargų
Neslūgstant ažiotažui, prekybininkų ir tiekėjų sukauptos produktų atsargos gerokai mažėja. Pavyzdžiui, šiuo metu šalyje cukraus yra 3,7 tūkst. tonų, kurių pakaktų 6 dienoms, o prieš metus atsargų būtų užtekę 20-čiai dienų. Miltų ir kruopų atsargų taip pat pakaktų 15-kai dienų (pernai – 21 ir 22), makaronų – 11 dienų (pernai – 20).
Dar mažiau sandėliuose liko buitinės technikos. Šių metų birželio 1 dieną prekybininkams šaldytuvų būtų pakakę 4 darbo dienoms (pernai – 42), skalbimo mašinų – 9 dienoms (46), televizorių – 23 dienoms (64).
Vis dėlto artimiausiu metu dide nebelaukiama. Baltarusiai pirkiniams jau išleido didžiąją dalį savo santaupų, o įsigyti šaldytuvą ir pamėginti jį parduoti užsienyje už taip trokštamą užsienio valiutą nėra jokių galimybių, nes tokių prekių eksportas uždraustas.
Baltarusijos statistikai skelbia, kad nuo metų pradžios iki gegužės mėnesio mažmeninės prekybos apimtys sudarė 33 trilijonus vietos rublių – tai 22,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Lietuvių planus sutrikdė krizė
Baltarusijoje kilusiu pirkimo ažiotažu Lietuvos šaldytuvių gamintoja „Snaigė“ pasinaudoti nespėjo. Šių metų pradžioje mūsų šalies įmonė planavo atnaujinti šaldytuvų eksportą į Baltarusiją ir net buvo pasirašiusi susitarimą su partneriais. Tačiau, kaip portalui IQ.lt teigė „Snaigės“ rinkodaros direktorė Rūta Petrauskaitė, pirmąją šaldytuvių partiją į Baltarusiją sustabdė valiutų krizė.
„Mus partneriai informavo, kad neturi galimybės įsigyti valiutos. Todėl savo produkcijos neišsiuntėme“, – sakė R. Petrauskaitė.
Šiomis dienomis „Snaigę“ pasiekė informacija, kad lietuviški šaldytuvai vėl laukiami Baltarusijoje. Juos įmonė ketina išsiųsti kitą savaitę.
R. Petrauskaitė vylėsi, kad problemų dėl atsiskaitymo nebus, nes partneriai už parduotą produkciją yra įsipareigoję sumokėti užsienio valiuta. Tikimasi, kad lietuviški šaldytuvai neužsistovės parduotuvėse, nors devalvacija ir sumažino vietos gyventojų perkamąją galią.
