Oficialiai rinkėjo pažymėjimų įteikimo terminas baigėsi, tačiau be šio demokratinę teisę bylojančio dokumento, leidžiančio savo balsą atiduoti už vieną ar kitą kandidatą, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenis, liko per 260 tūkst. šalies rinkėjų. Praėjusiuose rinkimuose į Seimą 46 proc. rinkėjų valdžią išrinko visai Lietuvai. Prognozuojama, kad šiais metais spalio 12-ąją vyksiančiuose rinkimuose žmonės bus dar pasyvesni.
Balsuoti galės
Nors į naują balsavimo internetu sistemą investuotos šimtatūkstantinės sumos, tačiau šia sistema, kuri leistų tikėtis didesnio balsuotojų aktyvumo, šiais metais naudojamasi nebus. Dėl dabartinės balsavimo sistemos nelankstumo dauguma emigrantų ir studentų gali likti už balsavimo borto.
Rinkėjo pažymėjime nurodyta, kad rinkėjas yra įrašytas į konkrečios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir savo rinkimų teisę galės įgyvendinti būtent šioje rinkimų apylinkėje. Tarp priežasčių, kodėl liko neįteikti rinkėjo pažymėjimai, dažniausiai nurodoma, kad rinkėjų nerasta namuose ar jie išvykę į užsienį.
VRK pažymi, kad rinkėjo pažymėjimas galėjo būti perduotas kaimynui arba giminaičiui. Pasvalio ir Panevėžio apygardose liko neįteikta apie 3 tūkst. rinkėjo pažymėjimų.
Pasak Nevėžio 26-osios rinkimų apygardos pirmininko Valdemaro Misevičiaus, rinkėjo pažymėjimai gyventojams liko neįteikti dėl įvairiausių priežasčių. Pirmininkas sako, kad negavusieji rinkėjo pažymėjo neliks be demokratinės teisės balsuoti – bus galimybė rinkėjo pažymėjimą atsispausdinti pasinaudojant internetu arba balsavimo dieną atvykus į balsavimo apylinkę. Tereikės turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą, kad būtų išvengta nesusipratimų, dvigubo balsavimo atvejų.
Pašnekovo teigimu, pasitaikė atvejų, kai rinkėjo pažymėjimų įteikėjams prieš pat nosį buvo užtrenkiamos durys ir jų paprasčiausiai neįsileisdavo vidun.
„Dažniausiai rinkėjo pažymėjimų įteikėjai gyventojų nerasdavo namuose. Galbūt dalis jų emigravę, išvažiavę dirbti į svečią šalį. Taip pat yra tokių atvejų, kai žmonės paprasčiausiai neįsileidžia vidun“, pažymėjimų neįteikimo priežastis vardijo V.Misevičius.
Pašnekovo tvirtinimu, draudžiama išorinė kandidatų agitacinė reklama gali turėti neigiamą poveikį balsuotojų aktyvumui paprasčiausiai jų gali būti sulaukta mažiau.
„Praėjusiuose rinkimuose balsavo 46 proc. balsavimo teisę turinčių šalies gyventojų. Žmonės pasyviai eina balsuoti, o visuotinis abejingumas turbūt susijęs su tuo, jog paprasčiausiai nebetikima sprendimo veiksmingumu, kad nauja valdžia sugebės ką nors kardinaliai pakeisti ar pagerinti gyvenimą“, „Sekundei“ teigė V.Misevičius.
Balsuoti internetu –
nesaugu
Pasak V.Misevičiaus, idėja suteikti galimybę balsuoti internetu gimė maždaug prieš ketverius metus, o į naują balsavimo sistemą jau investuota pusė milijono litų. Spalio 12-ąją vyksiančiuose rinkimuose balsuoti internetu nebus galima, nes sistemos projektas dar yra kuriamas.
„Aš manau, kad balsavimas internetu gali paskatinti sukčiavimo ir balsuotojų papirkinėjimo atvejus. Darbdavys gali pateikti pasiūlymą darbuotojams už tam tikrą premiją prisijungti prie balsavimo sistemos ir „prie akių“ balsuoti už darbdavio agituojamus kandidatus. Asmenine ir subjektyvia nuomone, šis pavyzdys vienas iš galimų papirkinėjimo atvejų“, mintimis apie naują balsavimo sistemą dalijosi V.Misevičius.
Plačiau skaitykite rugsėjo 29 d.
„Sekundėje“.
Remigijus MAČIULIS
Nuotr. iš „Sekundės“ arch.
Praėjusiuose rinkimuose balsavo 46 proc. balsavimo teisę turinčių šalies gyventojų.
