Buvusiose Panevėžio „Aušros“ progimnazijos klasėse ateityje gali apsigyventi žmonės, ieškantys saugaus prieglobsčio. Miestas ruošiasi galimoms migracijos krizėms – buvusioje mokykloje planuojama įrengti Prieglobsčio prašytojų centrą.
Nors projektas dar tik skinasi kelią per projektavimo ir ekspertizių labirintus, jis jau spėjo sukelti diskusijų: vieni mato būtinybę stiprinti valstybės pasirengimą, kiti baiminasi dėl saugumo, o specialistai ragina nepasiduoti stereotipams ir primena, kad didžiausia baimė dažnai kyla iš nepažinimo.
Pastaraisiais metais Lietuvai susidūrus su dideliais migrantų ir karo pabėgėlių srautais, išryškėjo rimti iššūkiai apgyvendinant atvykėlius.
Panevėžio savivaldybė įgyvendina projektą, kuriuo siekiama didinti prieglobsčio prašytojų priėmimo pajėgumus ir stiprinti šalies pasirengimą galimoms migracijos krizėms.
Dalyje dar 2022 metais duris užvėrusios „Aušros“ progimnazijos patalpų Vienybės aikštėje planuojama įrengti Prieglobsčio prašytojų centrą.
Mokinius keis ieškantieji pagalbos
Savivaldybės Investicijų projektų skyriaus vedėja Lina Bareikienė pasakoja, kad prieš keletą metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė šiame projekte dalyvauti Panevėžio miestui ir Jonavos rajono savivaldybei.
Pasak L. Bareikienės, tiksliai įvardyti, kodėl pasirinktos būtent šios savivaldybės, sudėtinga.
„Ministerija minėjo, kad svarbi išskirtinė vieta – faktiškai esame Lietuvos centre“, – sako Savivaldybės atstovė.
Pagal projektą Panevėžyje numatyta įrengti 70 vietų prieglobsčio prašytojams. Jiems būtų pritaikyta ne visa mokykla, o maždaug 2,5 tūkst. kvadratinių metrų patalpų.
Ši pastato dalis turėtų iš esmės pasikeisti. Numatytas kapitalinis vidaus ir išorės remontas: bus tvarkomos inžinerinės sistemos, ventiliacija, apšvietimas, keičiami langai, šiltinamos sienos. Kiekviename būste planuojama įrengti atskirą virtuvę, higienos patalpas, aprūpinti būtiniausiais baldais ir kita reikalinga įranga.
Buvusios klasės bus perplanuotos taip, kad atitiktų skirtingus poreikius – būtų pritaikytos šeimoms su vaikais bei žmonėms su negalia.
Anot L. Bareikienės, tikslus kambarių išdėstymas paaiškės parengus techninį projektą. Kol kas numatoma, kad būstai bus nedideli, tačiau dalis jų bus skirta šeimoms.
Šiam projektui iš miesto biudžeto papildomų lėšų skirti nereikės. Panevėžiui numatyta 1,449 mln. eurų parama: 1,159 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos lėšos, dar apie 289 tūkst. eurų – valstybės biudžeto pinigai.
Laukia projektavimo pabaigos
L. Bareikienės teigimu, buvusioje mokykloje įrengti būstus prieglobsčio prašytojams buvo planuota iki 2027 metų birželio 30 dienos.
Vis dėlto jau dabar aišku, kad galutinis terminas bus nukeltas.
„Jau kalbėjomės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad ši data tikrai bus pratęsta, tik dar nesame sutarę, kuriam laikui“, – sako Savivaldybės atstovė.
Anot jos, terminus koreguoti tenka dėl užsitęsusio projektavimo proceso.
Su panašiais iššūkiais, kiek žinoma, susidūrė ir Jonavos rajono savivaldybė.
Šiuo metu Panevėžio savivaldybė dar neturi būsimojo Prieglobsčio prašytojų centro galutinio techninio projekto.
„Projektavimas lyg ir artėja prie pabaigos, tačiau pastabų yra, todėl dabar jis tikslinamas pagal ekspertizės akte pateiktus reikalavimus“, – aiškino skyriaus vedėja.
Pasak jos, kol kas neaišku, ar pakartotinai ekspertams pateiktas projektas bus patvirtintas be papildomų pastabų.
„Jeigu projektą pavyktų užbaigti rugsėjį ar spalį, būtų labai gerai ir tuo džiaugtumėmės tiek mes, tiek ministerija. Labai to tikimės, tačiau pastabų tikrai nemažai“, – kalbėjo L. Bareikienė.
Parengus techninį projektą būtų galima skelbti rangos darbų pirkimą ir tiksliau įvertinti, kada Panevėžyje duris galėtų atverti Prieglobsčio prašytojų centras.
Ne tik prieglobsčio prašytojams
Aukštaitijos sostinėje pabėgėliai būtų apgyvendinami tik tuo atveju, jei kitose šalies vietose nebeliktų laisvų vietų.
Kitaip tariant, Panevėžyje kuriamas centras būtų naudojamas tada, kai Lietuvos prieglobsčio sistema nebegalėtų užtikrinti žmonių apgyvendinimo kitur.
Pasak L. Bareikienės, prieglobsčio prašantys asmenys centre gyventų laikinai.
„Šiuo metu nėra tokio pabėgėlių srauto, kad žmones siųstų ir į Jonavą, ir į Panevėžį. Tačiau jei prieglobsčio sistema nebegalėtų užtikrinti priėmimo kitose vietose, tada žmonės būtų siunčiami čia. Visas detales dar derinsime, kai centras bus įrengtas“, – sako Savivaldybės atstovė.
Numatyta, kad tuo metu, kai centre negyventų pabėgėliai, laisvas patalpas Savivaldybė galėtų naudoti savo reikmėms.
Kol kas dar neapsispręsta, kokiai konkrečiai paskirčiai jos būtų pritaikytos.
Anot L. Bareikienės, tokių patalpų poreikis Panevėžyje tikrai yra.
Viena iš svarstomų galimybių – skirti į miestą pritrauktiems specialistams apgyvendinti arba naudoti kaip socialinius būstus.
Patalpos taip pat galėtų praversti laikinai apgyvendinant žmones, netekusius namų dėl ekstremalių situacijų ar kitų nelaimių.
„Patalpos bus visiškai atnaujintos, todėl tikrai rasime ne vieną variantą, kaip jas laikinai panaudoti“, – teigia L. Bareikienė.
Pageidauja miestui reikalingų specialistų
Vos pradėjus kalbėti apie šį projektą, dalis panevėžiečių išreiškė nuogąstavimus dėl galimos kriminogeninės situacijos mieste pablogėjimo, saugumo ir kitų rizikų.
Pasak L. Bareikienės, nėra numatyta, kad centras būtų skirtas konkrečiai prieglobsčio prašytojų grupei, pavyzdžiui, vien nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.
Dokumentuose nurodoma tik bendra paskirtis – prašančių prieglobsčio asmenų apgyvendinimas.
Savivaldybė, anot jos, vertino ir galimas rizikas.
„Ministerijai buvome išsakę pageidavimą atsižvelgti į tai, kokių specialistų miestui trūksta“, – sakė L. Bareikienė.
Savivaldybė pageidavo, kad į Panevėžį būtų siunčiami tam tikrų sričių specialistai, pirmiausia – miestui reikalingi inžinieriai.
Ar į tokį prašymą bus atsižvelgta, kol kas neaišku, nes tai gali riboti teisiniai reikalavimai.
Požiūris nevienareikšmis
Priėmimo ir integracijos agentūros – nuo 2025 metų sausio 1-osios pertvarkyto buvusio Pabėgėlių centro – direktorius Gediminas Pocius sako, kad visuomenės požiūris į užsieniečius Lietuvoje vis dar išlieka nevienareikšmis.
Agentūra teikia socialines ir apgyvendinimo paslaugas užsieniečiams bei įgyvendina socialinės integracijos ir lygių galimybių politiką.
„Dažniausiai žmonės galbūt nepasitiki ir šiek tiek bijo užsieniečių savo bendruomenėse, tačiau dažnai tai kyla dėl tiesioginių kontaktų stokos. Iki plataus masto karo Ukrainoje daugelyje savivaldybių užsieniečių apskritai būdavo labai mažai. Ukrainiečiai buvo vieni pirmųjų atvykėlių, kurie, sakyčiau, buvo priimti gana šiltai ir draugiškai“, – kalbėjo G. Pocius.
Jo teigimu, kalbant apie kitų kategorijų užsieniečius, visuomenėje vis dar gausu stereotipų, nepasitikėjimo ir baimių, kurios dažniausiai kyla iš nežinojimo bei menko tarpusavio pažinimo.
Pasak direktoriaus, tam įtakos turi ir viešojoje erdvėje dažnai vyraujantis neigiamas migracijos temos pateikimas.
„Kiek girdime iš bendruomenių, kai mažesnėse vietovėse apsigyvena užsieniečiai ir atsiranda daugiau tarpusavio kontaktų, dažniausiai viskas vyksta ramiai ir draugiškai – žmonės stengiasi vieni kitus pažinti“, – pažymi G. Pocius.
Koją kiša išankstinės nuostatos
Anot G. Pociaus, daug kas priklauso nuo abiejų pusių – tiek užsieniečių, tiek vietos gyventojų – noro bendrauti, bendradarbiauti ir atsikratyti išankstinių nuostatų.
„Dažnai tos baimės būna didesnės nei reali situacija. Nepasitikėjimas kyla tada, kai trūksta bendravimo, susitikimų ir tarpusavio pažinimo“, – teigė agentūros vadovas.
Jo manymu, visuomenės požiūris galėtų keistis, jei viešojoje erdvėje atsirastų daugiau įvairių istorijų apie užsieniečių patirtis Lietuvoje – tiek sėkmingų, tiek sudėtingesnių.
„Dažniausiai apie tai kalbama neigiamame kontekste, todėl ne visada matomas visas vaizdas“, – pažymėjo G. Pocius.
Pasak jo, prieglobstį Lietuvoje gavę žmonės gana aktyviai įsitraukia į darbo rinką, mokosi ugdymo įstaigose ir sėkmingai integruojasi visuomenėje.
Direktorius taip pat atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje dažnai suplakamos skirtingos migracijos temos – prieglobstis, darbo migracija, studentų atvykimas ir neteisėta migracija.
Anot jo, Lietuvoje daugiausia vyrauja būtent darbo migracija, o neteisėta migracija sudaro vos apie pusę–vieną procentą visų atvykstančiųjų.
Be to, šie žmonės dažniausiai nėra laisvai apsistoję bendruomenėse – jie apgyvendinami agentūros centruose, todėl vietos gyventojai su jais susiduria retai.
Verta geriau pažinti
Kalbėdamas apie visuomenėje vis dar gajus stereotipus, G. Pocius pastebi, kad dalis lietuvių į užsieniečius žvelgia nepatikliai.
Dažnai manoma, jog atvyksta menkai išsilavinę žmonės, turintys kitokias kultūrines tradicijas ir normas, ypač jei kalbama apie musulmonų bendruomenes.
Pasak jo, dalis nepasitikėjimo kyla ir iš bendro viešojo konteksto – neretai susidaro įspūdis, kad atvykėliai gali kelti pavojų.
„Iš tiesų užsieniečiai kriminalinės statistikos nedidina. Dažniau matome priešingą tendenciją – jie būna atsargesni, stengiasi vengti problemų ir rečiau daro įvairius nusižengimus“, – dėmesį atkreipia G. Pocius.
Pasak jo, ir patys užsieniečiai apie lietuvius turi savų stereotipų. Atvykėliai dažnai pastebi, kad lietuviai jiems atrodo gana šalti, uždari ir nelinkę iš karto užmegzti kontakto.
Kai kuriuos stebina, kad žmonės viešumoje retai šypsosi nepažįstamiesiems.
Vis dėlto ilgiau pagyvenę Lietuvoje užsieniečiai nuomonę dažnai pakeičia.
„Kai geriau pažįsta lietuvius, tada sako, kad esame draugiški, atviri ir geranoriški žmonės, tik reikia laiko. Apie Lietuvą jie kalba kaip apie labai saugią, švarią ir tvarkingą šalį. Jiems patinka mūsų tradicijos, gamta, žaluma“, – pasakojo G. Pocius.
Didžiausi iššūkiai
Pasak G. Pociaus, prieglobstį Lietuvoje gavę žmonės įtraukiami į integracijos programą. Kiekvienam sudaromas individualus planas, kuriame numatomi pagrindiniai tikslai ir žingsniai, padedantys įsitvirtinti šalyje.
Paprastai tokie planai apima būsto paiešką, lietuvių kalbos mokymąsi, darbo paieškas, vaikų integravimą į švietimo sistemą ir kitus kasdienio gyvenimo klausimus.
„Šie tikslai beveik visada būna pasiekiami“, – teigia agentūros vadovas.
Anot G. Pociaus, vienas didžiausių iššūkių užsieniečiams išlieka jiems gana sudėtingos lietuvių kalbos mokymasis.
Vis dėlto motyvuoti žmonės, anot pašnekovo, ilgainiui pasiekia visai gerą kalbos mokėjimo lygį.
Kita problema – būsto paieškos. Tam įtakos turi ne tik išaugusios nuomos kainos, bet ir dalies gyventojų nepalankus požiūris į užsieniečius nuomininkus.
Tuo metu darbo rinkoje situacija, agentūros duomenimis, yra palankesnė.
„Žinoma, ne visada pavyksta rasti darbą pagal turimą kvalifikaciją, tačiau įsidarbinti dažniausiai nebūna labai sudėtinga. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad darbo pajamos sudaro pagrindinę užsieniečių pajamų dalį, o šis rodiklis nuolat auga“, – sakė G. Pocius.
Pasak jo, tai rodo, kad užsieniečiams Lietuvoje vis lengviau įsidarbinti ir įsitvirtinti darbo rinkoje.
Faktai
- Lietuva pagal Europos Sąjungos (ES) solidarumo mechanizmą ketina priimti 58 migrantus iš kitų ES valstybių, patiriančių migracijos spaudimą, ir sumokėti 1,14 mln. eurų įmoką.
- Perkėlimus planuojama pradėti įsigaliojus Migracijos ir prieglobsčio paktui – nuo šių metų birželio 12 dienos.
- Lietuva pasirinko mišrią solidarumo įnašo formą – 50 proc. įsipareigojimų bus vykdoma perkeliant asmenis, likusi pusė – finansiniu įnašu.
- Toks sprendimas priimtas, įvertinus šalies pajėgumus, migracijos situaciją regione ir savivaldybių galimybes priimti asmenis.
