Jautrių žmonių liga
Jautrius, į neurozę linkusius žmones dažnai kamuoja įvairios fobijos. Viena jų – hipochondrija. Specialistai teigia, kad ja serga apie 5 proc. gyventojų. Žinoma, nuo tos ligos nemirštama. Pasveikti padeda psichoterapija ir vaistai.
Žmogus dažniausiai skundžiasi galvos, pilvo skausmais, apetito stoka, nerimauja, kad sutrikęs virškinimas, padažnėjęs širdies plakimas, kad stingsta rankų ir kojų pirštai, o skausmas keliauja iš vienos vietos į kitą. Hipochondriką kankina mirties baimė, jis jaučia nuolatinį nuovargį ir apatiją. Ir kuo ilgiau trunka „liga“, tuo stipriau ja tikima.
Gydytojai mano, kad šios fobijos priežastys dažniausiai atėjusios iš vaikystės – tėvai pernelyg rūpinosi savo vaiko sveikata, labai jautriai reagavo į menkiausią jo negalavimą.
Hipochondriją gali sukelti persirgta liga. Nors žmogus pasveiko, bet jį užvaldo baimė dėl savo sveikatos. Kartais hipochondrija yra būdas atkreipti į save artimųjų dėmesį ir atsiriboti nuo problemų.
Užvaldo jausmus
Hipochondrikai visą laiką blaškosi: čia yra įsitikinę savo liga, čia vėl viliasi, kad bus suklydę. Nors kai kurie simptomai panašūs į sergančiųjų depresija, bet tariami ligoniai trokšta būti sveiki, labai nori gyventi. Antraip jų nekankintų baimė, jie nesistengtų nuolat tikrintis, baugščiai stebėti savo fizinę būklę ir fiksuoti menkiausius pakitimus. Tokio žmogaus dvasinį pasaulį ir jausmus vis labiau užvaldo nelemtoji „liga“.
Su hipochondrikais sunku bendrauti, nes jie nepaliaujamai kartoja ilgiausias savo ligų istorijas, pasakoja menkiausias smulkmenas, tarsi mėgaujasi jomis. Jie cituoja gydytojų žodžius ir vaizdžiai nusako, kaip blogai jaučiasi. Atrodo, už jokius pinigus neprisiverstų ištarti: „Man viskas gerai, esu sveikas“.
Kartais tokiems žmonėms padeda jų pačių begalinių skundų įrašų perklausa – taip jie gali pasižiūrėti į save iš šalies ir suprasti, kaip atrodo kitų akimis.
Padės gydytojai
Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis paskirs reikiamus tyrimus. Jei viskas gerai, bet žmogus nesijaučia sveikas, jam reikėtų įsidėmėti, kada atsirado negalavimų.
Galbūt dėl „ligos“ kaltos kai kurios emocijos – susijaudinimas, nerimas, pyktis, nepasitikėjimas savo jėgomis. Tai žinant, reikia elgtis taip, kad kuo rečiau užvaldytų tie jausmai. Labai padeda kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai, mankšta, joga, meditacija.
Svarbu ir maistas. Reikėtų vengti stiprios kavos ir arbatos, kuo mažiau vartoti cukraus, atsisakyti riebaus maisto, raudonos mėsos.
Naudinga psichoterapeuto konsultacija. Specialistas įsigilins į paciento psichikos būklę, išmokys valdyti emocijas, nugalėti baimę. Kartais reikia ir psichiatro pagalbos. Galbūt jis paskirs antidepresantų ar baimę slopinančių vaistų.
Paprastos priemonės
Jautrumą ir baimę padeda nuslopinti masažas. 1-2 min. spaudydami masažuokite vidinę riešo pusę. Tai darykite keletą kartų per dieną.
Galima gerti raminamosios arbatos. 20 g paprastųjų kraujažolių, 10 g melisų lapų, 10 g valerijono šaknų susmulkinkite ir sumaišykite. 2 šaukštelius mišinio užplikykite ¼ litro vandens, indą uždenkite ir 10 min. palaikykite. Perkoštą užpilą gerkite po du puodelius per dieną.
Naudinga pagulėti kvapioje vonioje. 15-20 lašų eterinio melisų arba rožių aliejaus įlašinkite į 2 šaukštus pieno ir supilkite į vonią, pripiltą 37 laipsnių karštumo vandens. Joje pagulėkite 10 min.
Parengė L.Žukaitė
