JAV politikos garvežys didina apsukas – dar nespėjus atvėsti aistroms po nacionalinės Respublikonų partijos konvencijos, prasidėjo nacionalinis Demokratų partijos susirinkimas, kuriame Barackas Obama bus paskelbtas oficialiu partijos atstovu šių metų prezidento rinkimuose.
Dabartinis Jungtinių Valstijų vadovas turės progą pristatyti savo antros kadencijos planą ir patikinti rinkėjus, jog respublikonai yra neteisūs, o jis yra pajėgus pastatyti didžiausią pasaulio ekonomiką ant kojų. Vis dėlto 51 metų B. Obamos rinkimuose laukia narti kova, o šalininkų gretos, palyginti su 2008 m. rinkimais, smarkiai aptirpo.
Naujausių apklausų duomenimis, B. Obama labai nedaug lenkia respublikonų kandidatą Mittą Romney, tačiau norint dar ketverius metus pasilikti Baltuosiuose rūmuose dabartiniam JAV prezidentui teks gerokai pasistengti. Pirmoji B. Obamos kadencija ne juokais nuvylė nemažą dalį JAV gyventojų. 2008 m. euforija, kai šūkiu „Yes We Can“ (angl. Taip – mes galime) apsiginklavęs politikas žadėjo aukso kalnus ir greitą atsigavimą, išblėso. Galima spėti, kad JAV vadovas nepakankamai įvertino respublikonų priešinimosi faktorių, dėl ko nebuvo pasiektas sutarimas šaliai ypač svarbiais klausimais, tokiais kaip skolos mažinimo planas. Turbulencija pasaulio ekonomikoje neleido atsigauti JAV darbo rinkai, dėl to nedarbo lygis šalyje B. Obamos valdymo metu išaugo nuo 7,3 proc. 2008 m. iki 8,3 proc. 2012 m. (verta pabrėžti, kad daugiausia bedarbių JAV buvo 2010 m. – 10 proc.).
Harvardo universiteto profesorius ir populiaraus žurnalo „Newsweek“ straipsnių autorius Niallas Fergusonas pastebėjo, kad dabartinei JAV vadovo rinkimų kampanijai trūksta autentiškumo. B. Obamos kampanija pastaruosius kelis mėnesius buvo skirta ne idėjoms pristatyti, o M. Romney diskredituoti neapsisprendusiose valstijose (angl. swing states). Dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko rinkimų štabo darbuotojų įsitikinimu, agresyvi kampanija davė rezultatų – respublikonų kandidatas yra mėgstamas pastebimai mažiau, o moterys ir etninių mažumų atstovai daug labiau linkę balsuoti už demokratų kandidatą.
Nepaisant to, didžioji amerikiečių dalis yra įsitikinusi, kad M. Romney geriau tvarkytųsi su JAV ekonomika, nei dabartinis šalies vadovas. Tuo metu B. Obama ir jo padėjėjai teisinasi, kad sutvarkyti George’o W. Busho paliktą netvarką vienos kadencijos neužtenka. Dabartinę Jungtinių Valstijų prezidento padėtį labai gerai iliustruoja buvusio Kolorado valstijos senatoriaus Gary Harto komentaras: „Jis [B. Obama] visus ketverius metus kovojo su itin smarkia opozicija, gal net smarkiausia, kokią man yra tekę matyti. Tačiau jis turėtų būti stipresnis – juk jis JAV prezidentas.“
Ryškūs pokyčiai, palyginti su 2008 m. kampanija, pastebimi ir tarp pačių demokratų. Prieš ketverius metus tvyrojęs vienybės jausmas išgaravo, o itin fragmentuota skėtinė partija negali suderinti vidaus liberalų ir nuosaikiųjų demokratų norų. Kai kurie B. Obamos sprendimai, tokie kaip homoseksualių asmenų santuokų įteisinimo palaikymas, supykdė konservatyvesnius Demokratų partijos narius, tuo tarpu Doddo–Franko įstatymas, skirtas stipriau reguliuoti Volstrytą ir finansų rinkas, supykdė liberaliojo sparno demokratus. Pastarasis įstatymas dabartiniam JAV vadovui padarė neigiamą įtaką ne tik partijoje – dalis dosnių B. Obamos rėmėjų, vienaip ar kitaip susijusių su Volstrytu, neskyrė kandidatui lėšų rinkimų kampanijai.
Vis dėlto nereiktų manyti, kad demokratai nepalaiko savo atstovo prezidento rinkimuose – paradoksalu, tačiau B. Obamai palaikymą išreiškė net jo politikai, nepritariantys partijos nariai. Dienraščio „The New York Times“ teigimu, partinius nesutarimus išsklaido visiško respublikonų dominavimo baimė. Jei prezidento rinkimus laimėtų M. Romney, nuo sausio mėnesio Respublikonų partijos įtakos zona perkoptų Senatą ir pasiektų Baltuosius rūmus, kas reikštų, jog konservatyvios darbotvarkės įgyvendinimas būtų neišvengiamas, turint omenyje itin nedidelę Demokratų persvarą JAV Atstovų rūmuose. „Dar prieš kelis mėnesius partijoje turėjome vienais ar kitais dalykais nepatenkintų žmonių, tačiau šiuo metu tokių nebeliko – sakė demokratas senatorius Charlesas E. Schumeris. – Visiems tapo aišku, į kokią situaciją patektume mes ir visa šalis, jei nugalės respublikonai.“ Senatoriui pritarė ir įtakingas Demokratų partijos narys Bobas Kerry: „Respublikonai tapo visiškais dešiniaisiais – jų socialinės ir ekonominės politikos projektai išties kelia nerimo.“
Žingsniu priekyje
Baltųjų rūmų šeimininkas dabar žingsniu lenkia M. Romney. Teigiama vidurinės klasės nuomonė, mažumų palaikymas ir teigiami pirmos kadencijos rezultatai, tokie kaip „General Motors“ restruktūrizacija ir pavykusi Osamos bin Ladeno nukovimo operacija, leidžia B. Obamai jaustis kiek saugiau. Pagrindinė JAV vadovo užduotis dabar – įtikinti neapsisprendusius rinkėjus, kad jis yra pajėgus ištraukti Jungtines Valstijas iš ekonominės stagnacijos. Rimtu pastiprinimu bus buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas, kuris, anot apklausų, tarp JAV gyventojų yra siejamas su ekonomikos augimu. Negana to, buvusio JAV vadovo parama leis užsitikrinti demokratų, skeptiškai žiūrinčių į B. Obamą, paramą.
Esant beveik vienodam kandidatų palaikymui auga simpatiškumo faktoriaus įtaka, o šioje kategorijoje dominuoja būtent demokratų kandidatas. Nors tiek M. Romney, tiek B. Obamos rinkimų kampanijos kol kas atrodo skirtos ne savo politikai viešinti, o oponentui diskredituoti, galima nuspėti, kad visos kortos bus atskleistos priartėjus rinkimų dienai. Tikėtina, kad daugiausia dėmesio bus skiriama vidurinei klasei, kuri yra labiausiai nukentėjusi nuo finansų krizės ir lėtai mažėjančio nedarbo. O jei dabartinis Jungtinių Valstijų vadovas sugebės mobilizuoti jaunus rinkėjus ir Lotynų Amerikos gyventojus, gyvenančius JAV, jis turėtų užsitikrinti lemiamą persvarą per rinkimus.
Per artimiausius du mėnesius turėtų padaugėti B. Obamos vizitų universitetuose bei įvairiose gamyklose, kur savo pusėn bus bandoma palenkti minėtas rinkėjų grupes. Vis dėlto labai svarbu, kad dabartinis JAV vadovas imtų detalizuoti savo antros kadencijos planus, mat idėjų stoka gali nesunkiai sumažinti populiarumo rodiklį tarp neapsisprendusių rinkėjų.
