„Ąžuolo“ statutėlę už kino juostą „Barzakh“ pelnęs M. Kvedaravičius filmą pavadino politiškai estetišku.
Lietuvos kino operatorių asociacija (LAC) už geriausią metų darbą iškilmingoje ceremonijoje šv. Kotrynos bažnyčioje „Ąžuolu“ apdovanojo kino operatorių Mantą Kvedaravičių. Jam šis įvertinimas paskirtas už darbą jo paties režisuotame filme „Barzakh“.
„Galvojau prieš atvažiuodamas, kodėl man turėtų būti įteiktas tas prizas. Galima pradėti galvoti, kad vaizdas, kadras yra pirmiau vertinamas kaip politinis dalykas plačiąja prasme. Šis filmas yra estetiškas politiškai,“ – teigė „Ąžuolu“ įvertintas M.Kvedaravičius.
Nusipelnę kino operatoriai pagerbiami ir įvertinami jau trečią kartą. Žiuri šiais metais nusprendė specialiu diplomu paskatinti ir jaunuosius kino operatorius, todėl įsteigė jiems atskirą nominaciją. Geriausiu jaunuoju kino operatoriumi pripažintas Linas Dabriška už darbą Andriaus Blaževičiaus režisuotame filme „Dešimt priežasčių“.
LAC valdyba apdovanojimu už kūrybinius gyvenimo nuopelnus pagerbė kino operatorių Joną Tomaševičių. Jo nufilmuotos juostos: „Jausmai“ (1968 m., rež. A. Grikevičius, A. Dausa), „Herkus Mantas“ (1972 m., rež. M. Giedrys), „Ave, vita“ (1969 m., rež. A. Grikevičius), „Perskeltas dangus“ (1974 m., rež. M. Giedrys), „Skrydis per Atlantą“ (1983 m., rež. R. Vabalas), „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983 m., rež. A. Puipa) sudaro Lietuvos kino „aukso fondą“.
J. Tomaševičiaus kamera filmavo ir režisierių Vytauto Žalakevičiaus („Žvėris, kylantis iš jūros“,1992 m.), Raimondo Banionio („Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, 1990 m., „Džiazas“ ,1992 m. ir kt.), Gyčio Lukšo („Mano vaikystės ruduo“, 1977 m. ir kt.), Algirdo Dausos (dokumentinis „Ten, už durų“, 1966 m. ir kt.) filmus.
Kino operatorių dėkingumo prizas atiteko profesionalios kino ir skaitmeninių kamerų technikos nuomos įmonei „Cineskopė“ už nepriekaištingą filmavimo technikos priežiūrą ir paruošimą filmavimui.
Laureatus savo pasirodymu sveikino berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“. „Muzikos ir kino sintezė gyvuoja turbūt nuo to laiko, kai pasaulyje pradėjo augti ąžuolai, o gal ir dar seniau… Tad mūsų choro dalyvavimas tokio pobūdžio renginyje, kur už nuopelnus dalijami „Ąžuolai“ – neišvengiamas. Tuo labiau, kad pagal pavardę man labai artimi medžių simboliai“, – juokavo choro meno vadovas Vytautas Miškinis.
