Panevėžio apskrityje avis puola vilkai, o Panevėžio rajone jas pjauna nenustatytos būtybės, todėl nukentėję gyventojai negali nei gauti kompensacijų, nei prisiteisti žalos atlyginimo iš kaltųjų. Maža to, dar patys turi paploninti piniginę už gaišenų utilizavimą.
Trijų avių netekusiam K.Rapševičiui dar teks ir susimokėti už gaišenų utilizavimą. U. Mikaliūno nuotr.
Tokia dalia teko Pažagienių kaimo 74 metų gyventojui Kaziui Rapševičiui. Nei Panevėžio valstybinės veterinarijos specialistai, nei policija nesugebėjo nustatyti, kas tvarte papjovė jo dvi avis ir ėriuką.
Gyvulių netekęs pensininkas skaičiuoja patyręs 300 eurų nuostolį, dar laukia ateinant sąskaitos iš gaišenas utilizavusios bendrovės. Kadangi K. Rapševičiaus avių žudikas nebuvo nustatytas, vyras negalėjo jų mėsos naudoti maistui.
Senjorui lieka tik graužtis dėl savo sąžiningumo: užuot tvirtinęs, kad tai vilkų darbas, veterinarijos specialistams ir pareigūnams užsiminė, jog avis galėjo nugalabyti kaimyno šuo.
Tačiau jau kartą vieną iš K. Rapševičiaus avių užpuolęs šuo ir jo šeimininkas iš balos išlipo sausi. Mat pareigūnai nesurado jokių įkalčių – ant šuns kailio ir snukio nepastebėjo jokių kraujo dėmių, o jo šeimininkas dievagojosi, kad augintinis niekuo dėtas.
„Išėjo taip, kad pats likau kaltas, neva gerai nesaugojau savo turto“, – stebisi K. Rapševičius.
Tvarto durų neuždarė
Vienkiemyje gyvenantis K. Rapševičius dviejų avių ir ligoto ėriuko, kuris nebuvo registruotas, neteko rugpjūčio 7 dieną. Iš vakaro nakčiai avis suvaręs į tvartą šeimininkas rytą jų atėjo išvesti. Įėjęs į vidų neteko amo.
Vakare garde paliktas ėriukas kruvinas, perkąstu kaklu buvo nutemptas į tvarto vidurį, dvi suaugusios, įmitusios avys gulėjo negyvos ten, kur buvo pririštos. Jų kaklai buvo perkąsti, kūnuose žiojėjo plėštinės žaizdos.
Iškviesti Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos gydytojai inspektoriai Laima Šomkienė ir Egidijus Zaskevičius konstatavo, kad avys nugaišo dėl plėšraus gyvūno padarytų plėštinių ir kąstinių žaizdų.
Veterinarai negalėjo patvirtinti, kad jas padarė vilkas, tačiau neatmetė tokios galimybės. Specialistai pensininkui nurodė pačiam prie jų nesiliesti ir nedelsiant skambinti utilizavimo įmonei. Baimintasi, kad avis papjovęs gyvūnas galėjo būti pasiutęs ar sirgti kokia nors infekcine liga.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius, į kurį K. Rapševičius kreipėsi su prašymu kompensuoti žalą, pasitelkti medžiotojų apžiūrėti avių gaišenų galimybės neturėjo. Valdininkus konsultavęs medžiotojų būrelio „Vilnius“ pirmininkas Kęstutis Kvedarauskas ir Aplinkos ministerijos specialistai nemano, kad avis nugalabijo vilkas.
„Jie mums aiškino, kad vilkams nebūdinga lįsti į tvartus ieškoti grobio. Paprastai jie gyvulius užpuola lauke, ganyklose, prie namų, bet neina į tvartus“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistė Dalia Klemkienė.
Egzekuciją avims surengęs padaras į tvartą pateko pro praviras duris. Kadangi buvo karšti orai, K. Rapševičius duryse paliko tarpą, kad gyvuliams nebūtų tvanku.
D. Klemkienės teigimu, šis atvejis beprecedentis. Ji nepamena nieko panašaus.
„Veterinarijos specialistų išvada tarsi leidžia daryti prielaidą, kad avis galėjo papjauti vilkas, tačiau medžiotojai ir aplinkosaugininkai šiuo atveju tokią galimybę atmeta. Juolab kad K. Rapševičiaus sodyba nėra nuošalus vienkiemis, aplink yra gyvenamųjų namų“, – kalbėjo ji.
Jeigu iškyla dvejonės, ar gyvulių žudikai vilkai, galutinį žodį taria medžiotojai. Pasak jų, ant gaišenos šie žvėrys palieka specifinių susidorojimo pėdsakų. Medžiotojai K. Rapševičiaus avių gaišenų nematė.
Iš ryto į tvartą atėjęs K.Rapševičius išvydo avis perkaistais kaklais kraujo balose. U. Mikaliūno nuotr.
Įtarimai – kaimyno šuniui
K. Rapševičius netvirtino, kad jo gyvulius papjovė vilkai. Vyras su veterinarais ir pareigūnais pasidalijo įtarimu, kad į avis galėjo pasikėsinti už kelių šimtų metrų gyvenančio kaimyno šuo.
Pensininkas jo veislės nežino, sako, kad didelis, galbūt vilkšunio ir laikos mišrūnas.
Kartą jis jau buvo užpuolęs vieną jo avį ir sužalojo jai ausį. Tą kartą šuns šeimininkas aviai pirko vaistų, kaip kompensaciją K. Rapševičiui atvežė malkų.
Kaip tvirtina vyras, anksčiau kaimyno augintinis buvo pavogęs jo vištą – papjovė ir įsitempė į savo būdą. Šuns šeimininkas gaišeną ištraukė ir atidavė K. Rapševičiui.
„Kaimynas turi kelis šunis. Vienas iš jų anksčiau yra užpuolęs ir apkandžiojęs moterį. Šis gyvulių neliesdavo“, – pasakojo Pažagienių kaimo gyventojas.
Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūnai patikrino pensininko versiją dėl šuns.
K. Rapševičiaus kaimynas pareigūnus patikino turintis tik vieną haskių veislės šunį ir jį laikantis voljere arba aptvertoje teritorijoje. Šeimininko teigimu, šuo neagresyvus, naktį jis nėra paleidžiamas.
Kaimynas neigė, kad avis galėjo papjauti jo šuo. Esą tą naktį jis buvo uždarytas. Ant šuns snukio ir kailio policininkai neišvydo kraujo.
Avių savininkas gavo pranešimą, kad tyrimas nutraukiamas, nes nenustatytas į avis pasikėsinę subjektas.
„Avys – ne žmonės. Policininkai neima DNR tyrimų ir neieško jų pėdsakų ant šuns kailio“, – skėsčiojo rankomis pensininkas.
Inga SMALSKIENĖ
Haskiai puola gyvulius ir žmones
Žinoma kinologė panevėžietė Rūta Liberienė, paklausta, ar haskių veislės šunys gali pulti gyvulius, atsakė, kad tokių atvejų būta.
Pernai Vaivaduose šios veislės šuo nugalabijo dvi avis. Neseniai haskis apkandžiojo jį dresuojantį kinologą.
Šios veislės šunys nepasižymi išskirtine agresija, tačiau ir nėra auksinio būdo.
Kinologai juokauja, kad pavargęs haskis – laimingas haskis. Šiam šuniui reikia daug judėti, fiziškai išsikrauti, jo elgesys tampa destruktyvus.
Šie šunys turi ryškų medžioklės instinktą.
