Pranešti neprivalo
Įsigaliojus Kelių eismo taisyklių (KET) skyriaus „Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui“ pakeitimams, nuo balandžio 9 d. į neįskaitinę avariją patekę vairuotojai policijos pareigūnams apie įvykį pranešti nebeprivalo.
Nustatyti avarijos kaltininkus ir primityviai įforminti įvykį dėl draudžiamųjų išmokų gali bet kurie geranoriškai susitarę vairuotojai, norintys sutaupyti laiko ir išvengti administracinių baudų.
Dalis naštos numesta ir nuo policininkų pečių, tačiau pareigūnai vairuotojus įspėja būti budrius ir eismo įvykio vietoje nedaryti klaidų, vėliau galinčių brangiai kainuoti.
Iki KET skyriaus pakeitimų į „metalinę“ avariją pakliuvę gyventojai avarijos schemą nubraižyti ir iš nelaimės vietos pasitraukti galėjo, tačiau vis tiek apie įvykį privalėjo pranešti policijai. Nuo šiol vairuotojams tereikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis tiesiai į transporto priemonių draudėjus.
„Sekundės“ kalbintas Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Virginijus Mačėnas pirmiausia visiems vairuotojams patarė susipažinti su KET nurodytomis naujovėmis. Pareigūnas neabejoja, kad nauja tvarka gyventojams turėtų patikti, jeigu ilgainiui problemų nekels draudimo kompanijos.
„Vairuotojai turi gerai susipažinti su nurodytomis sąlygomis. Pirma iš jų – pareigūnų galima nekviesti, kai susidūrė du automobiliai, o ne trys ir daugiau, ar kai vienas vairuotojas nulėkė nuo kelio. Antra – neturi būti nukentėjusiųjų. Tuo reikia visiškai įsitikinti. Būna, jog po susidūrimo atrodo, kad niekas nesusižalojo, tik galvoje iškilo koks guzelis. Tačiau praėjus šokui gali paaiškėti, kad nukentėjusysis patyrė smegenų sutrenkimą ar net lūžių yra. Trečia – eismo įvykis turi būti visiškai aiškus, o kaltininkas turi savo kaltę pripažinti besąlygiškai“, – informavo V.Mačėnas.
Patys įvertina
Anot Eismo priežiūros skyriaus viršininko, po nurodytas sąlygas atitinkančios avarijos geranoriškai sutarę vairuotojai turi užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Neturint specialių blankų, informaciją galima surašyti ant dviejų paprastų lapų. Dviem egzemplioriais užpildytame dokumente turi būti asmens, automobilio, draudimo poliso duomenys ir elementarus situacijos aprašymas. Svarbiausia – kaltininkas turi parašyti, jog kaltę pripažįsta, o nukentėjusysis tą faktą patvirtinti. Užpildyta eismo įvykio deklaracija patvirtinama parašais.
„Pabrėžiu, kad deklaraciją reikia užpildyti nepasitraukus iš avarijos vietos, kitaip kaltininkas gali ir „nusimuilinti“ – tokių situacijų būna. Be to, reikia įsitikinti, kad abiejų vairuotojų dokumentai yra tvarkingi, nepadirbti, draudimo polisas galioja. Braižomoje avarijos schemoje matavimų nurodyti nereikia: užtenka užrašyti, pavyzdžiui, ,‚Sukau iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nepraleidau, kaltas prisipažįstu“. Su tokiais dokumentais per tris dienas reikia kreiptis į draudimo kompaniją“, – teigė V.Mačėnas.
Pareigūno nuomone, savarankiškai avariją įforminę vairuotojai laimi, nes nereikia laukti pareigūnų ir sutaupomas laikas, kaltininkas išvengia administracinių baudų ir greičiau sulaukiama draudžiamosios išmokos. Tačiau gali kilti ir nesklandumų: vairuotojai turi patys įvertinti, ar avarijos dalyviai nėra neblaivūs.
„Jeigu tik kyla įtarimas, kad vairuotojas apsvaigęs, reikia kviesti policiją. O tam, kuris situacija norėtų pasinaudoti ir prašyti kažkokio kyšio, gali grėsti rimta byla“, – pabrėžė pašnekovas.
Eismo priežiūros skyriaus viršininko teigimu, tokia praktika kai kuriose Europos šalyse taikoma seniai ir ji pasitvirtina, todėl naujovės turėtų prigyti ir Lietuvoje.
Plačiau skaitykite balandžio 22 d.
„Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
Nuotr. Nuo balandžio 9 d. į neįskaitinę avariją patekę
vairuotojai gali geranoriškai susitarti tarpusavyje ir apie įvykį policijai
nebepranešti.
