Panevėžiečiai neturėtų nustebti, jei per ateinančias porą savaičių į jų duris pasibels dar visai neseniai rinkimų lankstinukuose reklamavęsi politikai ir paprašys už juos atiduoti savo balsą – pasirašyti. Savivaldos rinkimuose Panevėžio vairo neišplėšusios partijos dabar meta pajėgas į savo rankas paimti bent jau seniūnaitijas.
Iki valdžios postų neprasibraunančios partijos guodžiasi iš rankų nepaleidžiančios bent jau seniūnaitijų. Iš dešimties Panevėžio seniūnaitijų net aštuonioms iki šiol vadovavo Darbo partijos atstovai. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Gudrauja dėl posto
Iš 26-ių pretendentų į dešimties miesto seniūnaitijų vadovus savo kandidatūras kelia visas būrys partijų statytinių, tarp jų – ir iš valdžios rinkėjų eliminuoti buvę Panevėžio vadovai.
Paskutines savaites Savivaldybės administracijos direktorės kėdėje skaičiuojanti Kristina Nakutytė panoro būti Nevėžio seniūnaite. Viena iš rinkimų sąlygų – kandidatai į seniūnaičius gyvenamąją vietą privalo būti deklaravę būtent toje seniūnaitijoje, kuriai siekia vadovauti.
Nors K. Nakutytė gyvena Panevėžio rajone, Dembavoje, valdininkė tikina atitinkanti visus seniūnaičiui keliamus reikalavimus. Oficialią gyvenamąją vietą ji deklaravusi Raginėnų g.
„Jokio skirtumo, pas ką. Svarbu, kad reikalavimus atitinku“, – paaiškino K. Nakutytė. Nors savivaldos rinkimuose panevėžiečiai nepatikėjo „tvarkiečiams“ nė vieno Tarybos nario mandato ir tuo parodė laukiantys permainų, K. Nakutytė aiškina į seniūnaites einanti tam, kad gintų žmones nuo naujosios valdžios.
„Einu prižiūrėti, kad nauja valdžia neapverstų aukštyn kojom mūsų planų“, – „Sekundei“ teigė valdininkė.
Nors visuomeniniais pagrindais dirbantys, atlygio negaunantys seniūnaičiai tegali tarpininkauti perduodami gyventojų prašymus Savivaldybei, bet patys neturi sprendžiamo balso, K. Nakutytė ketina kontroliuoti, kad būtų išasfaltuota Upės g., įrengtas šaligatvis Radviliškio g. ir atlikti kiti Miesto ūkio skyriaus seniai Nevėžio seniūnaitijoje suplanuoti darbai.
Politikos kratosi
Iš 26-ių pretendentų į dešimties miesto seniūnaitijų vadovus savo kandidatūras kelia būrys partijos statytinių, tarp jų – iš valdžios rinkėjų eliminuoti buvę Panevėžio valdantieji „tvarkiečiai“ K. Nakutytė ir S. Činga. U. Mikaliūno nuotr.
K. Nakutytės partijos kolega, „Tvarkos ir teisingumo“ Panevėžio skyriaus pirmininkas Sigitas Činga kandidatuoja į Kniaudiškių g. seniūnaitijos vadovus. Tarybos nario mandato netekęs ir rinkėjų iš aktyvios miesto politikos eliminuotas „tvarkietis“ aiškina nenorintis nutolti nuo visuomeninio gyvenimo.
Ar pastaruosius 12-a metų Panevėžio valdžioje išbuvusiems ir skausmingai savivaldos rinkimus pralaimėjusiems „tvarkiečiams“ siekiami seniūnaičių postai nėra įrankis susigrąžinti išbarstytą politinį kapitalą ir rengtis kitiems rinkimams? S. Činga tikina nesiruošiantis iš seniūnaičio pareigų daryti politikos.
Iki šiol seniūnaitijos reikalai politikui, atrodo, mažai rūpėjo. Savivaldybės valdančiojoje daugumoje dirbęs S. Činga pripažįsta net nežinantis, kas pastaruosius porą metų vadovavo jo seniūnaitijai. Jei taptų seniūnaičiu, per trejus metus, kiek truks kadencija, S. Činga žada aplankyti kiekvieną Kniaudiškių g. seniūnaitijos butą – pasikalbėti su maždaug 10 tūkstančių gyventojų.
Mūšis dėl įtakos
Nors panevėžiečių pasitikėjimą praradusių „tvarkiečių“ atstovai deklaruoja į seniūnaičius kandidatuojantys be politinių tikslų, politikos senbuviai neslepia, kad turint savo vietininkus seniūnaitijose galima trejiems metams pelnyti nemokamą tribūną.
„Tvarkiečiai“ siekia susigrąžinti prarastą rinkėją ir kloja pamatus ateičiai“, – politinių oponentų pastangas ateiti į seniūnaitijas įvertino Darbo partijos Panevėžio skyriaus laikinasis pirmininkas Alfonsas Petrauskas.
Tačiau būtent Darbo partija iki šiol buvo uzurpavusi kone visas miesto seniūnaitijas. Iš dešimties kadenciją bebaigiančių seniūnaičių net aštuoni – „darbiečiai“.
Kaip seniūnaičių pareigas ėję „darbiečiai“ rūpinosi savo globojamomis teritorijomis, išvadą galima daryti jau iš to, kad kai kurie net nežino, kiek jų seniūnaitija turi gyventojų.
„Esu užimtas žmogus, turiu darbą. Jei kas į mane kreipiasi, bandau padėti, o jei ne… Kartą teko skambinti vienai bendrijos pirmininkei, tai supyko, kad savaitgalį trukdau“, – teisinosi Nevėžio seniūnaičiu pastaruosius porą metų buvęs ir dar vienai kadencijai į šį postą pretenduojantis „darbietis“ Kęstutis Kukuraitis.
Seniūnaitijas uzurpavę „darbiečiai“
A. Petrauskas pripažįsta, kad savivaldos rinkimuose tik tris vietas miesto Taryboje gavusi ir mero posto nepasiekusi Darbo partija nesugebėjo išnaudoti pastaruosius dvejus metus savo rankose laikyto šanso – aštuonių seniūnaičių postų.
„Supratau, kokią padarėme klaidą rinkimuose – buvome nematomi seniūnaitijose“, – atviras A. Petrauskas.
Darbo partija turi viltį ištaisyti politinę klaidą – kandidatus į seniūnaičius iškėlė net devyniose iš dešimties seniūnaitijų. „Darbiečiai“ neliečia tik vienintelės – dešiniųjų politinių jėgų bastionu laikomos Rožyno g. Pastarosios seniūnaičiais pretenduoja tapti trys atstovai – Tarybos nario Gintaro Šileikio visuomeninio rinkimų komiteto nariai Rimantas Narkūnas ir Kastytis Kęstaitis bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė, buvusi Seimo nario Juliaus Dautarto padėjėja Roma Šerplienė.
Pagreitino rinkimus
Naujieji seniūnaičiai bus išrinkti balandžio 15-ąją. Jais taps daugiausia savo seniūnaitijos gyventojų parašų surinkę kandidatai. Dvejose – Pilėnų g. ir Pramonės g. – seniūnaitijose būsimieji jų visuomeninai vadovai jau aiškūs. Kadangi jose seniūnaičiais panoro tapti tik po vieną kandidatą – Justina Morkūnienė ir Algimantas Dainys, jiems užteks surinkti simbolinį skaičių parašų.
Seniūnaičiai dirba be atlygio, tačiau jiems iš miesto biudžeto kompensuojamos ryšio, kelionės, raštinės išlaidos, bet ne daugiau nei 125 Lt per ketvirtį. Praėjusiais metais iš Savivaldybės kišenės 10-iai seniūnaičių buvo išmokėta apie 5000 Lt.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą 2013-aisiais rinktų seniūnaičių kadencija tęsėsi dvejus metus. Panevėžyje ji turėjo baigtis gegužės 9-ąją. Tačiau į seniūnaites pretenduojančios K. Nakutytės vadovaujama komisija nusprendė šiuos reikalus sutvarkyti dar iki ateinant naujajai miesto valdžiai.
Administracijos direktorė aiškina, esą paankstinti seniūnaičių rinkimus pageidavusios vietos bendruomenių tarybos.
Įžvelgia partinį išskaičiavimą
Seniūnaitijų svarbą savo rinkimų programoje akcentavęs naujasis Panevėžio meras Rytis Račkauskas mano, kad toks skubėjimas susijęs su partijų noru išlaikyti įtaką mieste.
„Partijų noras kontroliuoti seniūnaitijas – pirminę savivaldos grandį – pamina esminį demokratijos principą, kad iniciatyvos turi eiti iš pačių gyventojų, iš visuomenės. Seniūnaitijas partijos mato kaip grandį, kur gali skleisti savo politinę įtaką ir panaudoti jas kaip instrumentą siekti savo politinių tikslų“, – įžvelgia meras.
Jį stebina, kad seniūnaičių postų siekia „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai. Jie kategoriškiausiai pasisakę prieš savivaldos decentralizaciją – motyvavo, kad Panevėžys kompaktiškas miestas ir Savivaldybė visiems lengvai pasiekiama, todėl valdžios ir gyventojų tarpininkai nereikalingi.
R. Račkauskas vis dėlto pripažįsta, kad partijų negalima eliminuoti iš visuomeninio gyvenimo.
„Partiškumas nėra prakeikimas, žmonių aktyvumas visada sveikintinas. Bet partinis uzurpavimas nėra gerai“, – vienos partijos atstovų dominavimui seniūnaitijose nepritaria išrinktasis meras.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
