Lietuviai pasiryžę pirmieji regione įgyvendinti naujausią finansų inžinerijos priemonę – įsteigti kartu su gyventojais senstančius pensijų fondus.
Palyginti jauna privačių pensijų kaupimo sistema jau spėjo pergyventi pasaulinę finansų rinkų griūtį ir nuvilti, o nuo šių metų pradžios vėl pradėti džiuginti jos dalyvius. Tiesa, tie, kurie išėjo į pensiją per pastaruosius pusantrų metų, dėl sumenkusių investicijų privačiuose fonduose dabar turi tenkintis mažesnėmis pensijomis nei tie šalies gyventojai, kurie nedalyvavo kaupiant pensijas privačiai ir savo pensiją buvo patikėję valstybei.
Vertybinių popierių rinką prižiūrinčios institucijos atstovai susirūpino, kad dabartinė pensijų kaupimo sistema turi trūkumų ir, siekiant apsaugoti pasyviai pinigus pensijų fonduose kaupiančių gyventojų interesus, reikėtų pereiti prie gyvenimo ciklo pensijų fondų.
Kryptį keitė nesėkmingai
Lietuvoje šiuo metu privačią pensiją senatvei siūlo kaupti bent devynios bendrovės, o kiekvienos jų valdomus fondus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes pagal turto grupę ir rizikos laipsnį. Nusprendus kaupti pensiją privačiai ir nuėjus į vieną iš bendrovių, konsultantas, įvertinęs jūsų amžių, pasiūlys pasirinkti vieną iš trijų pagrindinių pensijų fondų: rizikingą, kurį sudaro akcijos ar kita panašios rizikos turto grupė; vadinamąjį subalansuotos rizikos, kurioje panašiomis dalimis investuojama į akcijas ir obligacijas; konservatyvų, kurio pagrindinė pinigų dalis investuojama į obligacijas.
Jeigu jums iki trisdešimties, greičiausiai konsultantas rekomenduos rinktis pirmo tipo fondą, o jei jūs esate vyresnis arba nelinkęs per daug rizikuoti, jums patars rinktis konservatyviau investuojančius fondus. Vis dėlto pasirinkti vieno fondo visiems laikams neišeina. Kadangi senstant investicijų kryptis turėtų tapti vis atsargesnė, tai per darbingą amžių pensijų fondą reikėtų keisti bent 2–3 kartus.
Vertybinių popierių komisija (VPK) pastebi, kad tokia tvarka nėra tobula, nes didesnė žmonių dalis, kartą pasirinkusi pensijų fondą, ateityje jo rezultatais nebesidomi.
VPK užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikto tyrimo duomenimis, du trečdaliai apklaustų pensijų reformos dalyvių ateityje neketina keisti savo pensijų fondo, trečdalis žmonių nežino, kokios bendrovės valdomame fonde yra kaupiama jų būsima pensija ir kokią sumą jie yra sukaupę.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad dalis pensijų fondų dalyvių ne tik nežino savo pasirinkto fondo investavimo strategijos, bet ir nemokėtų pasirinkti sau pagal amžių tinkamos strategijos. Pavyzdžiui, tik 27 proc. respondentų teisingai atsakė, kad jauniems žmonėms reikėtų rinktis rizikingiausius fondus, investuojančius į akcijas.
Tiesa, kartais nieko nedaryti apskritai yra geresnė išeitis. VPK pirmininko Viliaus Šapokos teigimu, 92 proc. žmonių, per pastaruosius metus keitusių pensijų fondą, tai darė nesėkmingai ir prarado investuotų pinigų arba nepasiekė optimalių rezultatų.
Tokie pasyvūs ar klaidingus sprendimus priimantys pensijų kaupėjai ateityje rizikuoja gauti mažesnes pensijas. To pavyktų išvengti, jei pats fondo valdytojas iš lėto keistų investavimo kryptį.
Kartu senstantis fondas
Pagal šį principą veikia gyvenimo ciklo pensijų fondai, kurie „sensta“ kartu su juose pinigus kaupiančiais žmonėmis. Kai toks fondas įsteigiamas, siekdami uždirbti, jo valdytojai 90 proc. investicijų gali skirti, pavyzdžiui, įmonių akcijomis įsigyti. Bėgant laikui fondo investicijų dalis į rizikingas turto rūšis mažėja, akcijos po truputį keičiamos valstybių obligacijomis, o maksimalaus pelno siekį pakeičia tikslas išsaugoti per kelis dešimtmečius sukauptą grąžą.
Tiesa, tokio tipo pensijų fondai Rytų ir Vidurio Europos regione yra naujovė, remiantis tokiais principais veikia tik keli privataus investavimo fondai. V. Šapokos teigimu, Lietuvoje perėjus prie naujos pensijų kaupimo tvarkos, ji labiau saugotų pasyvius žmones, nesidominčius savo pensijų fondo veikla, ir pareikalautų daugiau atsakomybės iš pensijų valdytojo. VPK atstovo skaičiavimu, teoriškai tokie fondai galėtų uždirbti 14 proc. didesnę vidutinę grąžą už dabartinius pensijų fondus. Be to, jie suteiktų daugiau galimybių palyginti valdytojų darbo rezultatus, jų atlygis būtų siejamas vien tik su veiklos rezultatais ir nepriklausytų nuo pervedamų įmokų.
Pagal naująją sistemą kiekviena pensijų kaupimo bendrovė turėtų iš karto sukurti 5–6 gyvenimo ciklo fondus, skirtus įvairaus amžiaus žmonėms, ir į juos paskirstyti gyventojų, dalyvaujančių kaupiant pensijas, investicijas. Ateityje naujas gyvenimo ciklo fondas būtų steigiamas maždaug kas dešimt metų, kai į darbo rinką įsilietų didelė jaunų žmonių grupė. V. Šapokos manymu, parengti atitinkamus teisės aktus ir prie naujos pensijų kaupimo sistemos būtų galima pereiti per dvejus metus. Tačiau iki to reformų iniciatoriams dar teks išspręsti ne vieną klausimą.
Mažiau savarankiškumo
Pirmiausia, reikės nuspręsti, kaip vyks dalyvaujančių kaupiant dabartines pensijas žmonių perėjimas į naujus fondus ir koks likimas laukia dabartinių pensijų fondų. Jeigu sukauptus žmonių pinigus į naujus fondus bus nutarta paskirstyti pagal dalyvių amžių, tuo gali būti patenkinti tie, kurie dėl investicijų rizikos laipsnio norėtų spręsti patys.
Bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinės direktorės Astos Ungulaitienės teigimu, galvotrūkčiais pulti prie naujos sistemos, nepasvėrus įvairių pusių argumentų, nereikėtų. „Lietuvos gyventojai yra atsargūs ir investuoja konservatyviau. Jei mes juos pagal amžių suskirstytume į gyvenimo ciklo fondus, daugeliui tai reikštų rizikos padidėjimą. Tad ar mes tikrai galime spręsti už pačius žmones?“ – dvejonėmis dalijosi A. Ungulaitienė.
Reformos iniciatoriai tikina, kad žmonėms bus palikta galimybė pasirinkti norimą fondą ir, pavyzdžiui, rizikingo investavimo pasekmes suvokiantis keturiasdešimtmetis galės pinigus nukreipti į dvidešimtmečiams skirtą fondą ir atvirkščiai.
Tačiau galimybės pensiją kaupti ne gyvenimo ciklo fonduose apskritai gali nelikti. Iki dešimties išaugus vienos bendrovės valdomų fondų skaičiui, gerokai padidės administravimo sąnaudos, be to, jei didžioji žmonių dalis pasirinks gyvenimo ciklo fondus, dėl mažo investuotojų skaičiaus kitų fondų veikla gali būti neefektyvi.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas įsitikinęs, kad ne visi pensijų fondų dalyviai yra pasirinkę jiems tinkamiausius fondus, ateityje netinkamame fonde kaupiančių lėšas skaičius gali išaugti dar labiau, todėl gyvenimo ciklo fondai yra vienas šios problemos sprendimų. Tačiau, jo teigimu, naujos sistemos ir apskritai visos pensijų reformos nauda gali būti nusivilta, jei Vyriausybė netesės savo pažadų ir negrąžins įmokų į privačius pensijų fondus iki prieškritinio lygio. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas jau užsiminė, kad nuo kitų metų įmokos į privačius pensijų fondus nuo dabartinių 2 proc. iki 5,5 proc. didinamos greičiausiai nebus. M. Kalesinsko nuomone, tokie Vyriausybės veiksmai menkina žmonių galimybes sukaupti didesnes pensijas ateityje ir mažina paskatas pensiją kaupti savarankiškai bet kokiame fonde.
Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka teigė, kad žmonėms apskritai vertėtų sudaryti grįžimo į „Sodrą“ galimybę. Anot jo, pastarųjų metų patirtis parodė, kad privačiais pensijų fondais patenkinti ne visi, todėl žmonėms, norintiems iš jų pasitraukti, įstatymai tai turėtų leisti padaryti.
Minėtas tyrimas parodė, kad norinčiųjų savo pensiją patikėti vasltybei nėra tiek jau mažai. Grįžimo galimybe į „Sodrą“ pasinaudotų 25 proc. tyrimo metu apklaustų respondentų. Tiesa, didesnė dalis (61 proc.) apklaustųjų fondų veikla yra patenkinti ir grįžimo galimybe pasinaudoti nenorėtų, net jei ji ir būtų sudaryta. Likusi 14 proc. dalis tyrimo respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
