Baltijos šalių prekybos automobilių dalimis rinka tampa panaši į senųjų ES valstybių.
Didžiosios prekybos automobilių detalėmis įmonės skaičiuoja pelną ir planuoja plėtrą, o rinka persidalija: vis didesnę jos dalį praranda smulkieji importuotojai.
„Sunkiausia mažiems didmenininkams, kurie neapsisprendžia, kuriame segmente nori dirbti ir vienu metu mėgina prekiauti didmena bei mažmena. Jie ir praranda rinką“, – „Verslo žinioms“ pokyčius komentavo Kęstutis Tubutis, „AD Baltic“ generalinis direktorius.
Pasak jo, Baltijos valstybių prekybos automobilių dalimis rinka tampa panaši į senųjų ES valstybių, kur kiekvienoje valstybėje dominuoja keletas stambių rinkos dalyvių.
„Mažieji didmenininkai nebegali konkuruoti su didžiaisiais logistika, programine įranga, prekių pristatymo greičiu. Autoserviso darbuotojai dabar gali savo darbo vietoje prisijungti prie pardavėjo sandėlio programos ir klientui čia pat pasiūlyti keletą detalės variantų. Mažiesiems importuotojams sukurti tokias sistemas per brangu“, – apie smulkiųjų nykimo priežastis kalba Anatolijus Kirjazovas, Šiaulių autoservisų asociacijos vykdomasis direktorius.
Jis pažymi, kad didesniuose miestuose nyksta ir pavienės detalių parduotuvės. Jos savo nišą randa tik provincijoje, kur didmenininkams investuoti į tai, kad įsitvirtintų, paprasčiausiai neapsimoka.
„Smulkiems importuotojams sunku konkuruoti, nes ir automobilių modelių, ir detalių asortimentas auga. Norint sandėliuose turėti visokių detalių, reikia milžiniškų apyvartinių lėšų. Kitas niuansas – norint suvaldyti šiuos kiekius ir jų logistiką būtinos investicijos į IT. Mažoms įmonėms tai paprasčiausiai per brangu“, – pritaria Tomas Skėrys, UAB „Eoltas“ generalinis direktorius.
Vis dėlto T. Skėrys nenurašo mažųjų rinkos dalyvių. Anot jo, bendrovės, kurios rado savo nišas ir įveža specifinių gaminių, neįdomių didiesiems, toliau skaičiuoja pelnus.
