Autobusais siunčia ir gėlių

Durys neužsidaro


Siuntų skyriaus, esančio autobusų stotyje, durys varstomos be
perstojo. Į jį užsuka ne tik studentų tėvai, užuomaršoms po savaitgalio norintys
išsiųsti namuose paliktus daiktus, ar įmonių savininkai, bet ir kituose
miestuose gyvenančius artimuosius nustebinti ketinantieji. Šie ateina nešini į
dovanų popierių suvyniotus siuntinius ar tiesiog gėlių puokštes.


Siuntos autobusu per krizę ypač populiarios. Kaip teigia
Panevėžio autobusų stoties vyriausioji administratorė Vilma Jonuškienė, darbo
daugiausia turi siuntų skyriaus darbuotojos. Nors, pasak „Sekundės“ pašnekovės,
tvarkyti siuntų gabenimo apskaitą pradėta tik prieš pusmetį, bet matyti, kad
dabar aptarnaujama gerokai daugiau klientų.


V.Jonuškienė spėja, kad tai lėmė draudimas autobusų
vairuotojams nelegaliai vežti siuntas, galbūt ir tai, kad žmonės, taupydami
pinigus, patys rečiau vyksta į kitus miestus, be to, tokia paslauga – patogus,
greitas ir gana patikimas būdas perduoti norimą daiktą.


Nors, pasak administratorės, pasitaiko, kad siuntų gviešiasi ir
tuo autobusu važiuojantys nesąžiningi keleiviai.



Vagysčių – vienetai


V.Jonuškienė pamena atvejį, kai išlipęs autobuso keleivis iš
bagažinės paėmė ne tik savo daiktus, bet ir siuntinius, supakuotus į vieną dėžę.


„Tąkart keli siuntinukai buvo sudėti į vieną dėžę. Vairuotojas
bagažo pasigedo tik atvykęs į reikiamą vietą. Jį paėmė keleivis. Veikiausiai
pagalvojo, kad pasipelnys. Dėl šio atvejo dar vyksta teisminiai procesai“, –
pasakojo vyriausioji administratorė.


Pasak pašnekovės, tąkart vairuotojas, prisiminęs visus
keleivius, apsistojo ties pirmu išleistuoju, o nuvažiavęs į tą vietą, kur jis
išlipo, netoliese rado numestą dėžę, į kurią buvo supakuoti siuntiniai. Radinį
vairuotojas perdavė policijos pareigūnams.


„Vairuotojui nuspėti kaltininką padėjo tai, kad keleivis
pasiprašė išleidžiamas anksčiau, nevažiavo iki Kauno“, – pasakojo V.Jonuškienė.
Jos teigimu, tokios vagystės – pavieniai atvejai, bet jie gera pamoka tiek
vairuotojams, tiek visam personalui.



Sunkių siuntų nekilnoja


Siuntų kiekio, pasak V.Jonuškienės, nėra numatyta, tačiau
siuntinių esant labai daug, jie paskirstomi keliems autobusams. Kaip tikina
administratorė, jei reikia, siuntų vežama ir daugiau, tačiau autobuso
neperkraunama.


Leistina norma yra penkiolika kilogramų, tačiau siuntų skyriaus
darbuotojai keliais kilogramais sunkesnių siuntinių klientams negrąžina.


„Pasitaiko ir aštuoniolika, ir dvidešimt kilogramų sveriančių
siuntinių. Tačiau klientai neišvaromi, jiems tiesiog perskaičiuojamas mokestis.
Iš kitų miestų esame sulaukę 25 ir 38 kilogramus sveriančių siuntų“, –
atskleidžia vyriausioji administratorė.


Panevėžiečiai, pasak jos, rečiau atneša didelių supakuotų
daiktų. Jei siuntiniai viršija leistiną normą, paprašoma juos pasiimti tiesiai
iš autobuso.


„Kad nereikėtų sunkių krovinių tampyti pirmyn atgal,
paskambiname klientui ir paprašome, kai atvyks autobusas, pačiam pasiimti
siunčiamą daiktą. Didesnius siuntinius dažniausiai siunčia ir gauna nuolatiniai
klientai, bendrovių savininkai“, – kalbėjo pašnekovė.



Siuntos – staigmenos


Siuntinys neturi būti ilgesnis nei vienas metras, platesnis nei
penkiasdešimt centimetrų, jo aukštis – iki trisdešimties centimetrų.


Panevėžiečiai dažniausiai siunčia automobilių detales, įvairių
dokumentų kopijas ar originalus, studentams – maisto ir drabužių. Pasitaiko ir
saldumynų, ir gėlių.


Labai retai pageidaujama pervežti dūžtamus daiktus, o jei tokių
įdeda, užrašo: „Atsargiai – stiklas“.


„Daugiausia siunčia įmonės, pirmadienio rytą sulaukiame tėvų,
kurie savo vaikams, studijuojantiems kituose miestuose, siunčia namuose paliktas
kojines, pirštines, kitus daiktus. Buvo atvejis, kai į dėžę klientas įdėjo gėlių
puokštę. Ką nors veikiausiai tokia dovana norėjo nustebinti“, – pasakoja
V.Jonuškienė.


Pasak jos, daugiausia siuntų – iki penkių kilogramų svorio.
Panevėžiečiai siuntinius dažniausiai siunčia į didžiuosius šalies miestus.



Neprisiima atsakomybės


Vairuotojai, prieš kelerius metus nelegaliai veždavę
siuntinius, dabar taip neberizikuoja. Vieni bijo prarasti darbą, kiti yra
principingi ir laikosi taisyklių.


V.Jonuškienė pripažįsta: nors autobusų stotyse jau seniai
teikiamos siuntų gabenimo paslaugos, dar prieš keletą metų nemažai žmonių
siuntinius brukdavo tarp-miestinių maršrutų autobusų vairuotojams.


„Šie, nors ir žinojo apie gresiančias sankcijas, už kelis litus
sutikdavo nugabenti paketą į kitą miestą. Spėjama, kad iki 70 proc. autobusų
stočių keleivių išlaipinimo aikštelėse lūkuriuojančių žmonių iš tikrųjų laukė ne
atvažiuojančių giminaičių, o vairuotojams patikėtų siuntinių. Tokias nelegalias
paslaugas pasirinkęs klientas negali būti tikras, kad siuntinys tikrai pasieks
adresatą – vairuotojai neprisiima atsakomybės, todėl siunčiami daiktai gavėją
gali pasiekti apgadinti arba nepasiekti išvis“, – pabrėžia V.Jonuškienė.


Klientams, pasak jos, nebereikia laukti, kada autobusas
išvažiuos, ar pasislėpus stovėti, kad iš vairuotojo galėtų pasiimti siuntas.


„Mes dirbame nuo 5.30 iki 19 val. savaitgaliais – nuo 7 iki 16
val. Tai žmonėms patogu, jiems nereikia laukti, gali siuntinius ateiti atsiimti
bet kada, kai mes dirbame“, – sako pašnekovė.


Kad nelegalių siuntinių gabenimas būtų sustabdytas, Panevėžio
autobusų stoties administracija atitinkamų sankcijų pradėjo imtis maždaug prieš
ketverius metus. V.Jonuškienė tikina, kad žmonėms nebuvo didelio skirtumo,
tačiau vairuotojams buvo sudėtingiau.


„O ko žmonėms sunerimti? Jei neims vairuotojas, vis tiek per
siuntų skyrių jų paketas bus išsiųstas. O ar tuos kelis litus sumokės
vairuotojui, ar siuntų skyriui – jokio skirtumo. Kainos pastaruoju metu
praktiškai nebesiskirdavo, nes vairuotojai buvo pakėlę savo įkainius“, – pažymi
V.Jonuškienė.


Nustojo baimintis


„Sekundės“ kalbinti panevėžiečiai neslėpė, kad jie dažniausiai
siunčia nedideles siuntas, tokias kaip studentų namuose paliktus mobiliuosius
telefonus, dokumentų kopijas.


„Kartais, kai sūnus pritrūksta pinigų iki stipendijos ir negali
parvykti namo, nusiunčiu kuprinę maisto. Teko siųsti šiltesnių drabužių, kai
greitai atšalo, o jis tokių neturėjo“, – kalbėjo panevėžietė Irena.


Plačiau skaitykite 2010 m. lapkričio 10 d. „Sekundėje“.


Vaida REPOVIENĖ


P. Luko nuotr. Nestinga. Siuntų skyriuje
kasdien pilna klientų.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto