Messe Frabkfurt nuotr.
Vokietijoje vykstančioje parodoje „Tendence“ buvo galima ne tik pasižvalgyti į naujausias namų interjero ir aksesuarų tendencijas. Dalyvių ir lankytojų skaičius bei parodos metu sudaryti sandoriai tapo ekonominių lūkesčių lakmuso popierėliu. O jis rodė, kad tie lūkesčiai gerėja. Pozityviai į ateitį žvelgė ir parodoje dalyvavusios lietuvių bendrovės.
Paskutinėmis rugpjūčio dienomis Vokietijos parodų sostinėje Frankfurte vykstanti būsto interjero, namų dekoro ir dovanų paroda „Tendence“ leido žvilgtelėti į prasidedančio rudens ir žiemos sezono tendencijas bei naujus gaminius, kuriuos iki Kalėdų bus galima išvysti parduotuvių lentynose. Vieno didžiausių pasaulyje parodų organizatorių „Messe Frankfurt“ surengtoje parodoje savo idėjas, produktų koncepcijas ar jau išbaigtus gaminius pristatė daugiau kaip 2 tūkst. dalyvių, tarp jų ir keturios bendrovės iš Lietuvos.
Bent 10 ekspozicijos salių užėmusioje parodoje „Tendence“ iš tikrųjų buvo galima lengvai pamesti kelią – ne tiek dėl parodos dydžio, kiek dėl eksponuojamų idėjų ir gaminių įvairovės. Čia buvo visko – nuo namams puošti skirtų šventinių niekučių iki ultramodernių kėdžių dizaino. Tad tarp didžiulės formų ir atspalvių įvairovės pastebėti naujausias namų interjero ir gaminių dizaino tendencijas buvo nelengva užduotis.
Kalbėdami apie į madą ateinančius dalykus, parodos organizatoriai siūlė naudoti tris būdvardžius: funkcionalūs, autentiški ir individualizuoti. Jaukumo įspūdį turėtų sustiprinti vyrausiantys natūralūs atspalviai, o madingiausia spalva šį rudenį ir žiemą – tamsiai žalia. Tuo metu griežtų, minimalistinių formų su neutraliais atspalviais, labiau tinkamų laboratorijoms, o ne jaukiai namų aplinkai kurti, galiojimo laikas eina į pabaigą, mat žmonės vis dažniau ieško namų interjero elementų su „asmenybe“. Vokiškasis gemütlichkeit, reiškiantis jaustis gerai ir maloniai leisti laiką, tiksliausiai išreiškia tai, ko dabar ieško vartotojai.
Padaryti namų aplinką komfortiškesnę galima, pavyzdžiui, keičiant namų apyvokos daiktų išorę. Pritaikius šaltajam metų sezonui būdingą mezginių tekstūrą keraminei vazelei arba arbatinukui ir įvilkus į megztą rūbą, jie virs autentiškomis ir jaukų įspūdį kuriančiomis namų interjero detalėmis. O, pavyzdžiui, virtuvinės kėdės kojos, apvilktos specialiomis kojinaitėmis, įprastam baldui gali ne tik suteikti originalią tapatybę, bet ir apsaugoti grindis nuo įbrėžimų. Tai – individualizuotos ir funkcionalios interjero idėjos pavyzdys.
Tiesa, įmantrios formos ir madingos spalvos buvo tik išorinė parodos pusė. Daugelio stendų savininkai vylėsi ne tik atkreipti lankytojų dėmesį, bet ir sulaukti pelningų užsakymų. Nuo parodoje besilankančių verslininkų ir didžiųjų gamintojų priklausė, ar kai kurios novatoriškos dizainerių idėjos per artimiausią pusmetį taps naujais produktais parduotuvių lentynose, ar dalyvavimas didžiulėje parodoje atsipirks ir ar apskritai apie sunkmetį jau galima kalbėti būtuoju laiku. O nerimastingų dalyvių žvilgsnių bent jau pirmosiomis parodos dienomis buvo. Mat praėjusių metų parodoje dėl pasaulinės ekonomikos recesijos vyravo štilis, o abejonių dėl ūkio perspektyvų netrūko ir prieš prasidedant šių metų parodai.
Dizaino ambasadoriai
Vis dėlto po praėjusių metų komos per šiųmetę „Tendence“ užsakymų skaičius pasiekė 2008 metų lygį. Parodos organizatoriai tai buvo linkę laikyti parodos sėkmės ir pozityvių lūkesčių dėl pasaulio ūkio požymiu. Kaip parodė „Messe Frankfurt“ atlikta apklausa, su geresnėmis nuotaikomis į parodą atvyko ir jos dalyviai bei lankytojai: 85 proc. apklaustų parodos lankytojų teigė, kad dabartinė ekonomikos situacija sektoriuje yra patenkinama ar gera, o iš parodos dalyvių palankiai ekonomikos situaciją vertino kiek mažiau negu 75 proc. Praėjusiais metais teigiamai nusiteikusių dalyvių buvo mažiau negu pusė. „Tendence“ dalyvavusios lietuvių bendrovės taip pat teigė jaučiančios geresnes lankytojų nuotaikas.
Dizaino studija „Contraforma“ šioje Frankfurto parodoje dalyvavo pirmą kartą. Juos į parodą atvykti pakvietė patys organizatoriai, kurie lietuviams suteikė nemenką nuolaidą dalyvio mokesčiui, be to, skyrė vietą stendui tarp kitų įdomiausių parodos idėjų gyvenamosioms erdvėms skirtoje ekspozicijoje „Loft“. Į parodą „Contraforma“ atvyko kartu su 8 lietuvių dizaineriais, kurie bendrame stende „Lithuanian Design Block“ pristatė savo idėjas. Tai ketvirta paroda, kai dizaineriai iš Lietuvos suvienija savo jėgas. Prieš šią parodą su lietuvišku dizainu galėjo susipažinti Milane, Niujorke bei Londone vykusių parodų lankytojai.
Pasak „Contraformos“ vadovės Eglės Opeikienės, dalyvauti tokiose pasaulinėse parodose yra brangus malonumas – net ir gavus 50 proc. nuolaidą iš organizatorių, lietuviams stendas kainavo 17 tūkst. eurų. „Šią sumą dar reikia padauginti iš dviejų, nes prisideda transportavimo ir stendo įrengimo bei pragyvenimo išlaidos. O kiekviena paroda yra rizika, pasiseks nepasiseks, atvežti produktai sudomins nesudomins“, – sakė E. Opeikienė.
Dalyvauti kartu yra pigiau. Tokia galimybė ypač pravarti jauniesiems dizaineriams. Tačiau savo jėgas parodose lietuviai suvienija ne tiek dėl išskaičiavimo, kiek dėl noro garsinti Lietuvą kaip šalį, kurioje taip pat yra kūrybinio potencialo. Pats lietuvių stendas pirmiausia viešina ne bendrovių prekės ženklus ar dizainerių pavardes, o šalies pavadinimą. Kartu su lietuvių kūrėjais juokaujame, kad jie yra patys tikriausi lietuviško dizaino ambasadoriai. „Labai stengiamės, kad Lietuva atsirastų pasaulio dizaino žemėlapyje. Kai prieš septynetą metų pradėjome dalyvauti parodose, mus dažniausiai laikydavo arba vokiečiais, arba skandinavais. Užsieniečiai nesuprasdavo, kad Lietuva gali pateikti unikalių idėjų, nes dažniausiai mus laikė pigios gamybos šalimi“, – pasakojo E. Opeikienė.
Paklausta, ar paroda klostosi sėkmingai, pašnekovė teigė, kad lietuvių stendas sulaukia lankytojų dėmesio, tačiau ar užmegzti kontaktai virs realiais užsakymais, paaiškės per artimiausius mėnesius. Tiesa, kalbantis su E. Opeikiene, dizainerė Lina Pliūraitė kaip tik derėjosi su svečiais iš Japonijos dėl kelių drabužių iš jos sukurtos kolekcijos „LeMuse“ pardavimo. „Kartais užtenka vieno gero kontakto, vėliau virtusio dideliu užsakymu, kad dalyvavimas parodoje atsipirktų. Kitą kartą gali užmegzti daugybę kontaktų, o naudos iš jų gauni mažai“, – apie dalyvavimo parodose ypatybes kalbėjo „Contraformos“ vadovė.
Kita bendrovė iš Lietuvos – tekstilės gaminiais iš lino prekiaujanti „Jūratė“ panašiose parodose dalyvauja nuo 2003 metų. Aukštos kokybės rankų darbo gaminiais prekiaujančiai bendrovei tai – pagrindinis pardavimo kanalas. „Pragyvename iš dalyvavimo tokiose mugėse, nes tai pagrindinė susitikimo su klientais vieta. Turime galeriją Vilniaus centre, tačiau nesame orientuoti į lietuvišką pirkėją, Lietuvoje parduodame gal kokius 3 proc. visų savo gaminių“, – apie savo veiklą pasakojo bendrovės „Jūratė“ direktorė Gražina Kuzmickienė.
„Jūratei“ dalyvavimas parodoje „Tendence“ pokalbio metu nebuvo atsipirkęs, nors iki parodos pabaigos dar buvo likusios dvi dienos. Kita vertus, šiųmetė paroda, G. Kuzmickienės teigimu, buvo kur kas sėkmingesnė negu praėjusių metų renginys. „Šiais metais pagyvėjimas iš tiesų jaučiamas. Jau nuo sausio parodose matome daugiau lankytojų, daugiau dalyvių. Prieš metus vaizdas buvo liūdnas – tušti eskalatoriai, tuščios salės“, – palygino G. Kuzmickienė.
Parduoda meistrystę
Išsiskirti tokioje didžiulėje parodoje iš daugybės pristatomų idėjų ir gaminių nėra paprasta. Tačiau būtent originalumas labiausiai padeda parduoti. „Mes parduoti to, ką pagamina Kinija, negalime. Turime sugalvoti ką nors naujo, kad tai būtų labai savita ir specifiška, kokybiška, sunkiai nukopijuojama. Iš to mes praktiškai ir laikomės“, – reikalavimus geram produktui vardijo E. Opeikienė. Naujas bendrovės parodoje pristatytas produktas – baldų kolekcija „Pixel“. Šios kolekcijos stalai ir kėdės yra gaminami iš kelių šimtų ar kelių tūkstančių ąžuolo masyvo kaladėlių.
Geras sumanymas bei unikali gamybos technologija ne tik padeda išsiskirti. Tai dažnai gali apsaugoti ir nuo ne itin originalių konkurentų. Tendencijas diktuojantys dizaineriai, matyt, jaučiasi dvejopai, nes, viena vertus, jų idėjos pelno pripažinimą, kita vertus, greitai atsiranda būrys jų mėgdžiotojų. Tai ypač pastebima tokiose tarptautinėse parodose, kai unikali idėja po metų virsta masiniu produktu, randamu kas trečiame ketvirtame parodos stende. Kuo idėja labiau paplinta, tuo ji tampa pigesnė, o jos teikiama vertė kūrėjams mažėja.
Vis dėlto parodoje dalyvavę lietuviai tikino, kad nukopijuoti galima ne visas idėjas. O „Contraformos“ vadovė pateikė pavyzdį, kad kartais „klonuoti“ gerų idėjų nesugeba net ir neprilygstamais kopijuotojais pasaulyje laikomi kinai. „Pavyzdžiui, mūsų stalelių „Romance“, kuriuos sėkmingai vežame ir į Kiniją, niekam dar nepavyko nukopijuoti. Vieninteliai pasaulyje žinome, kaip metalinę formą padaryti dviejų spalvų“, – tikino E. Opeikienė.
Originalios idėjos nešama nauda gali būti didelė. Minėto stalelio medžiagų ir gamybos savikaina siekia apie 50 litų, o didmeninė kaina – 800 litų. Kadangi importuojama tik medžiaga, didžioji pinigų dalis už gaminį lieka lietuvių bendrovei. „Pirmiausia parduodame ne stalą ar kėdę, o savo idėją“, – sakė E. Opeikienė.
Panašiai kalbėjo ir „Jūratės“ atstovė. Bendrovė užsieniečiams parduoda ne vien tik staltieses ir chalatus iš lino, tačiau ir savo meistrystę. „Tiek latviai, tiek rusai patys pripažįsta, kad nemoka taip apdirbti lino, kaip tai sugeba lietuviai. Tą pridėtinę vertę ir parduodame“, – sakė G. Kuzmickienė. Geriausio „Jūratės“ lininio chalato didmeninė kaina siekia apie 500 litų, o Europos šalių parduotuvėse už jį tektų pakloti per 1 300 litų.
