Paskelbus kvietimus studijuoti aukštosiose mokyklose, kai kurioms vertėtų susirūpinti dėl ateities. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė tvirtina, kad universitetų tarpe išryškėjo keli lyderiai – jie pritraukė geriausius studentus. Keli universitetai, konkuruodami tarpusavyje tam tikrose studijų programose, iš esmės gali surinkti visus studijų krepšelius ir kitiems nieko nepalikti.
SEKUNDĖS archyvo nuotr.
Yra ir patekusiųjų į rizikingą situaciją, pavyzdžiui, Šiaulių universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas. Nevienoda situacija ir privačiuose, tarkime, Kazimiero Simonavičiaus universitete – keturi kvietimai studijuoti valstybės finansuojamose vietose ir turi gana nedaug mokančių už studijas studentų. N. Putinaitės žiniomis, čia nėra užsienio studentų. Europos humanitariniame universitete taip pat labai mažai vietų, tačiau čia orientuojamasi į užsieniečius, gaunamos subsidijos iš įvairių organizacijų.
Tačiau pastebima bendra universitetams ir kolegijoms tendencija – valstybės finansuojamų vietų sumažėjo mažiau negu stojančiųjų. Vadinasi, galimybė įstoti į valstybės finansuojamą vietą yra potencialiai didesnė.
„Taigi tie, kurie planavo studijuoti už savo pinigus, turi didesnę nei anksčiau galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą“, – „Sekundei“ teigė N. Putinaitė.
Ji nemano, kad tai blogai, tiesiog reikėtų aiškių kriterijų, kas gali įstoti.
Konkurencija didžiulė
Docentė perspėja, kad konkurencija, ypač kolegijų sektoriuje, auga ne tik dėl stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas, bet ir dėl mokančiųjų iš savo kišenės.
„Turint galvoje, kad kolegijų sektorius skiriasi nuo universitetų, kad yra labai didelė konkurencija tarp studijų programų, anksčiau ar vėliau ne visos ją atlaikys“, – docentė mano, kad žlugti gresia tiek privačioms, tiek valstybinėms kolegijoms.
Pasak N. Putinaitės, Panevėžio kolegija yra viena tų, kur labiausiai sumažėjo pakviestųjų į valstybės finansuojamas vietas. Sumažėjo ir mokančiųjų už studijas. Žinoma, reali situacija atsiskleis, kai bus pasirašytos sutartys.
„Šiemet apskritai labai sumažėjo norinčiųjų studijuoti už savo pinigus. Galima prognozuoti, kad bus daug daugiau nepasirašančiųjų sutarties“, – sako N. Putinaitė.
Jos tvirtinimu, nuo universitetų kolegijos skiriasi tuo, kad labai daug pastarųjų konkuruoja tarpusavyje panašiose studijų programose ir panašiose srityse. Be to, yra labai stiprių privačių kolegijų ir jos varžosi dėl valstybės nefinansuojamų studentų, tad ji labai abejojo, ar Panevėžio kolegija surinks panašiai tiek jaunuolių, kiek pernai.
N.Putinaitė perspėja, kad konkurencija, ypač kolegijų sektoriuje, auga ne tik dėl stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas, bet ir dėl mokančiųjų iš savo kišenės. Delfi nuotr.
„Konkurencinėje kovoje matyti, kad Panevėžio kolegija yra viena iš tų, kuri šiemet sąlyginai mažiau surinko studentų“, – „Sekundei“ tvirtino N. Putinaitė.
Jos teigimu, tai ne tragedija, tuo labiau lyginant Panevėžio kolegijos ir Šiaulių universiteto ar kitos aukštosios mokyklos rezultatus. Tačiau ji patarė permąstyti savo strategiją, ieškoti būdų, kaip atnaujinti programas.
„Nėra tragedija, bet labai aiškus signalas. Kaip galima matyti, tendencija kitais metais, ko gero, bus tokia, kad susirinks dar mažiau norinčiųjų studijuoti už savo pinigus. Vadinasi, valstybinėms kolegijoms jų pagrindinė veiklos plėtros atrama bus valstybės finansuojami studentai“, – mano N. Putinaitė.
Kai kurių programų atsisakė
Panevėžyje veikiančios aukštosios mokyklos tvirtina, kad šiemet studentų sulauks maždaug tiek pat, kaip pernai, tačiau atsiliepia prastėjanti demografinė situacija.
Panevėžio kolegijos direktorius Gediminas Sargūnas teigia, kad per pirmąjį etapą studijuoti kolegijoje pakviesti 336 jaunuoliai. Per visus tris stojimo etapus ir tiesioginį priėmimą pernai priimta 491 studentas.
„Tai pirmi skaičiai. Jei visi pasirašys sutartis, bus visai neblogas rezultatas. Gal šiek tiek prastesnis, nei pernai per pirmąjį etapą, bet reikėjo to tikėtis dėl sugriežtintų priėmimo sąlygų“, – „Sekundei“ tvirtino direktorius.
Jo teigimu, pernai minimalus stojimo balas buvo 1, o šiemet – 1,2. Dalis norinčiųjų neperkopė šios kartelės. Be to, socialinių mokslų kryptyje buvo ribotas krepšelių skaičius, o norinčiųjų buvo daug. Direktorius viliasi, kad rudenį dalis jaunuolių ateis studijuoti už savo lėšas.
Pasak G. Sargūno, liko laisvų krepšelių biomedicinos studijų ir technologijos mokslų srityje, tad tikimasi, kad ir tai pritrauks daugiau studentų. Direktorius optimistiškai vertina rezultatus ir tikisi per visus stojimo etapus pasiekti pernykštį lygį, galbūt bus 10 ar 20 studentų mažiau.
Panevėžio kolegijoje šiemet populiariausios specialybės biomedicinos mokslo studijų srityje buvo bendrosios praktikos slauga, grožio terapija ir kineziterapija. Socialinių mokslų – logistikos vadyba ir buhalterinė apskaita, technologijos mokslų – informacinės sistemos.
Pasak G. Sargūno, šiemet kolegijoje buvo 20 studijų programų, tačiau ne į visas surinko grupes. Jei per pirmą priėmimą yra mažiau nei dešimt žmonių, grupė nesudaroma. Tad šiemet atsisakyta muzikos pedagogikos ir pradinio ugdymo pedagogikos programų.
Direktoriaus teigimu, pastaroji programa nauja, todėl galbūt mažai žinoma, tad ir nebuvo tokia populiari, kokia galėjo būti. Į abi programas grupės bus komplektuojamos kitais metais.
Anot G. Sargūno, konkursai buvo nemaži, ypač į socialinius mokslus. Stojusiųjų į teisę minimalus balas buvo 4,66, o maksimalus – 8,2, į ikimokyklinio ugdymo pedagogiką maksimalus balas buvo 10,44, į buhalterinę apskaitą aukščiausias balas 9,4, o minimalus – 4.
Pakišo koją
Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas šiemet vykdo priėmimą į 8 studijų programas. Fakulteto dekanė Daiva Žostautienė sako, kad situacija, palyginti su pernai, šiek tiek pasikeitusi, nes keitėsi ir demografinė padėtis. Visoje Lietuvoje sumažėjo studentų, tad natūralu, kad ir fakultete mažiau. Kiek jų bus iš viso, paaiškės pasibaigus visiems priėmimo etapams. Populiarios studijų programos automatika ir valdymas, taip pat verslo administravimas.
Vertindama stojimo į bakalauro studijas rezultatus, D. Žostautienė sako, kad nemaža dalis norinčiųjų atkrito dėl minimalaus stojamojo balo – 2. Tokių buvo apie 100.
Pasak dekanės, noro studijuoti tikrai yra, tačiau jaunų žmonių ambicijos ne visada atitinka realybę. Kai kuriems nepasisekė išlaikyti egzaminų norimais rezultatais.
D. Žostautienė pažymėjo, kad daliai jaunuolių duris į technologijos mokslų studijas užkirto fizika. Tiesiog dešimtoje klasėje rinkdamiesi mokymosi dalykus pasirinko ne tą kryptį.
Fakulteto priėmimo organizavimo administratorė Rugilė Draugelytė sako, kad reikalavimai stojant griežtės, tad labai svarbu kuo anksčiau nuspręsti, kokie tikslai svarbiausi, ir stengtis juos pasiekti.
Dekanė D. Žostautienė pasidžiaugė, kad į magistrantūros studijas surinko visas planuotas grupes. Šiemet taikyta šių studijų naujovė – motyvacinis pokalbis. Taip siekiama suvokti, ko tikisi būsimasis studentas, ar tikrai renkasi sau tinkamiausią kelią. Tokie pokalbiai vykdavo ir anksčiau, tačiau vėliau buvo jų atsisakyta.
R. Draugelytė sako, kad atsiradus motyvaciniam pokalbiui procesas tapo įdomesnis.
„Turime galimybę susipažinti su jaunuoliais ir atsirinkti pačius geriausius, kurie ateina siekti žinių ir kokybiško išsilavinimo. Labai džiugina ir tai, kad nuo šiol galime atsižvelgti ir į studento gyvenimo pasiekimus, ne tik vertinti pažymius ir turimą diplomą“, – kalbėjo R. Draugelytė.
Turimi duomenys rodo, kad magistrantūros studijas renkasi žmonės, kurie anksčiau savo darbu pasiekė gerų rezultatų.
„Nepaisant sparnuotų frazių apie vadybininko darbą, mūsų priėmimo rezultatai rodo, kad ši specialybė vis dar išlieka labai populiari ir reikalinga. Šiemet konkursas buvo ypač didelis – trys pretendentai į vieną vietą“, – pabrėžė pedagogė.
Faktai
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) skelbia, kad šiemet prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose užpildė 29 767 stojantieji, o pernai buvo 33 198.
Dauguma jų vidurines mokyklas baigė šiemet. 61 procentas norinčiųjų studijuoti rinkosi universitetines studijas.
Studijuoti pakviestas 24 831 jaunuolis. Į valstybės finansuojamas vietas pakviesti 14 146, pernai buvo 3 procentais daugiau.
Į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesta 10685 stojantieji – 14 procentų mažiau nei pernai.
Nesulaukus pakankamo stojančiųjų skaičiaus, priėmimas nutrauktas į 82 studijų programas. Tokių yra ir Panevėžyje.
Sutartis su pakviestaisiais studijuoti aukštosiose mokyklose sudaroma nuo liepos 25 iki 28 d. 17 val.
Nuo liepos 29 d. 16 val. iki 31 d. 17 val. vyks antrasis pagrindinio priėmimo etapas, kurio metu LAMA BPO informacinėje sistemoje stojantieji gali atnaujinti savo prašymą keisdami pirmojo etapo prašyme nurodytų pageidavimų eiliškumą, tačiau negalės įtraukti naujų pageidavimų ar keisti finansavimo pobūdžio, nes nauja Geriausiųjų eilė nesudaroma.
Daiva SAVICKIENĖ
