Aukštojo mokslo diplomas – ateities perspektyva turėti geriau mokamą darbą ar siekti karjeros aukštumų. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad kas trečias studentas diplomo siekia sukčiaudamas: nusirašinėdamas, plagijuodamas ar net pirkdamas darbus.
Tyrimai rodo, kad maždaug kas trečias studentas per egzaminus nusirašinėja, o darbus plagijuoja arba perka.
Niekam ne paslaptis, kad studentai, nenorėdami ar tingėdami ilgas valandas leisti prie knygų, įvairius rašto darbus, net ir bakalauro ar magistro, tiesiog nusiperka. Jų įkandin seka ir dėstytojai – vis dažniau į viešumą iškyla faktai, kai dėstytojai savo studentų mokslinius darbus pristato kaip savus.
Kaip teigė Nacionalinės plagiato aptikimo sistemos plag.lt vadovas Chorstas Klausas, naujausi plagiato monitoringo aukštosiose mokyklose rezultatai rodo, kad plagijavimo mastai Lietuvoje auga, o kai kuriose mokyklose viršija net 20 proc. Plagiato augimo tendencija pastebima praktiškai visose aukštosiose mokyklose, išskyrus kelias.
Sistemos, kuri atpažįsta, ar tai plagiatas, ar autorinis originalus darbas, tikslumas – 95 proc. Sistema parodo, kiek procentų teksto sutampa su kitu ar kitais tekstais ir kokia tikimybė, kad darbas yra nuplagijuotas.
„Peržiūrėję 100 tūkst. darbų nustatėme, kad kas trečias darbas yra grynas plagiatas. Ir tik 12 proc. visų tikrintų darbų buvo visiškai originalūs. Galime daryti prielaidą, kad Lietuvoje studentai yra nesąžiningi. Tiesa, vis dėlto didžioji dalis tokie tampa dėl nežinojimo, mat jeigu savo darbe remiasi kitų autorių darbais, bet jų nenurodo ar netinkamai cituoja, jau laikoma plagijavimu“, – sakė Ch. Klausas.
Kovos būdai neefektyvūs
Tyrimas buvo atliktas 2012 ir 2013 m. Plagijavimo rodiklis per tuos metus išaugo praktiškai visose aukštosiose mokyklose. Ch. Klauso nuomone, iki šiol nebuvo vieningos sistemos, kaip kovoti su šiuo reiškiniu, todėl tokie ir rezultatai. Aukštosios mokyklos supranta plagijavimo ir darbų pirkimo problemą, tačiau su ja kovoja tik deklaratyviai.
„Noras kovoti yra, bet konkrečių veiksmų – ne. Kita vertus, daugelis priemonių neefektyvios, juk jeigu studentas pasirašo, kad jo darbas originalus, dar nereiškia, jog jis nemeluoja. Padirbėti tikrai dar yra kur“, –„Sekundei“ teigė plag.lt vadovas.
Vienas iš kriterijų, kodėl nemažai studentų aukštojo mokslo diplomo siekia sukčiaudami – tradicijų nebuvimas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur tikrinamas kiekvienas darbas, plagijavimo atvejų kelis kartus mažiau. Kita vertus, daugelis supranta, kad anksčiau ar vėliau gali paaiškėti, jog buvo sukčiauta, ir tai pakenktų karjerai.
„Jeigu būtų tikrinami visi be išimties darbai, studentai bijotų juos plagijuoti. Kita vertus, daugelyje senųjų Europos valstybių daug atsakingiau žiūrima į ateitį ir stengiamasi pateikti tokius darbus, kad vėliau nekiltų problemų. Pavyzdžiui, Vokietijoje turėjo atsistatydinti švietimo ir gynybos ministrai paaiškėjus, kad jų diplominiai darbai buvo plagijuoti“, – pasakojo Ch. Klausas.
Trūksta suvokimo
Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto laikinai einantis dekano pareigas prof. dr. Žilvinas Bazaras teigė, kad rašto darbų plagijavimas ar nusirašinėjimas yra sena kaip gyvenimas problema. Tik keičiantis kartoms keičiasi ir darbų plagijavimo ar nusirašinėjimo būdai.
Dar prieš dešimtmetį išradingi studentai ant pieštuko briaunų su adata ar peiliuku drožinėdavo formules ar gamindavo vadinamąsias „armonikas“, o dabar pasitelkiamos kompiuterinės technologijos ar naujausios ryšio priemonės. Visai neseniai Kauno technologijos universitete buvo sučiupti jaunuoliai, egzaminą norėję išlaikyti naudodamiesi radijo ryšiu.
„Stengiamės peržiūrėti visus darbus, jeigu matome, kad darbą parašė ne pats studentas, jam neleidžiame gintis. Prieš porą metų tokių atvejų buvo pasitaikę socialiniuose moksluose. Dabar jau yra specialios programos, kurios padeda atsekti, ar darbas yra originalus, ar nuplagijuotas“, – sakė Ž. Bazaras.
Jo teigimu, su nusirašinėtojais ir darbų pirkėjais kovoti galima įvairiai: blokuoti radijo ryšį per egzaminus, darbus tikrinti įvairiose kompiuterinėse sistemose, tačiau kol studentai patys nesuvoks, kad kenkia tik sau, tol situacija vargu ar pasikeis. Tyrimai rodo, kad net 30 proc. žmonių, turinčių aukštojo mokslo diplomą, negali pagrįsti savo žinių.
„Jauni žmonės, ateinantys žinodami, kaip toliau planuos savo ateitį, kaip išlaikys šeimą ir kurs gerovę, dažniausiai mokosi sąžiningai, pirmiausia dėl savęs. O norintieji tik turėti diplomą stengiasi praslysti ar išsisukti kuo lengviau. Tačiau pradėję dirbti susiduria su mokymosi spragomis ir arba yra priversti jas taisyti, arba ieškotis kito darbo“, – kalbėjo Ž. Bazaras.
Sukčiai netoleruojami
Panevėžio kolegijos direktorius Egidijus Žukauskas teigė, kad mokymosi sistema pasikeitusi iš esmės. Iš studentų jau seniai nebereikalaujama, kad jie mintinai mokytųsi tekstus ar formules. Dabar svarbiausia yra mokėti atsirinkti informacijos gausoje ir pasinaudoti reikiama medžiaga. Tad ir atsiskaitymo užduotys yra tokios, kurios parodo, kaip studentas mąsto, o ne iškaltas žinias.
„Visada savo studentams primename, kad darbuose turi atsispindėti jų kritiška nuomonė ir požiūris, mąstymas, o ne mechaniškai iškalta informacija. Visą informaciją dabar galima gauti internete, svarbiausia – mokėti atsirinkti“, – sakė E. Žukauskas.
Direktoriaus teigimu, pastaraisiais metais už rankos nebuvo sučiuptas nė vienas nesąžiningas studentas. Jis svarsto, kad tam daugiausia įtakos turi, kad įstaigoje gana griežtai vertinami visi sukčiavimo atvejai: nustačius, kad studentas darbą pirko ar nuplagijavo, jam gresia net būti pašalintam iš kolegijos.
„Su sukčiavimu stengiamės kovoti ne tik deklaratyviai, bet ir konkrečiai. Apie tai, kaip svarbu sąžiningai rašyti baigiamuosius darbus, nuolat kalbamės su studentais, esame su studentų atstovybe pasirašę Akademinio sąžiningumo sutartį. Jeigu vis dėlto pasitaiko tokių atvejų, kovojame itin griežtai: egzaminų komisija turi teisę tokį studentą įvertinti neigiamu pažymiu ir leisti egzaminą perlaikyti tik kitais metais“, – pabrėžė E. Žukauskas.
Lina DRANSEIKAITĖ
