Panevėžio miesto savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) ryšiai užsimezgė prieš metus, miestui prie Nevėžio minint 500-ąsias savo gyvavimo metines. Tada LMA vyko Panevėžio dienai skirtas įspūdingas renginys, o LMA bibliotekoje buvo atidaryta Panevėžio miesto jubiliejui skirtoji paroda. 2004 metams riedant prie dėsningos pabaigos, užsimezgusių ryšių gyvybingumas buvo patikrintas ir dar labiau sustiprintas. Gruodžio 15 d. Panevėžyje vyko Lietuvos mokslų akademijos diena, tad iš Vilniaus ir Kauno miestą prie Nevėžio aplankė didelis būrys mokslininkų. Darbas vyko aštuoniose sekcijose skirtingose miesto vietose, o jų aptarimas ir LMA dienos apibendrinimas surengtas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos pastate.
Siekia regiono lyderio vardo
Pasak Panevėžio savivaldybės mero Vito Matuzo, jų miestas ateityje rimtai pasiryžęs tapti viso regiono lyderiu. Kito kelio ir nėra, nes Aukštaitijai reikia, kad jos sostinė augtų ir stiprėtų. To reikia ir visai Lietuvai, nes kuo stipresni bus atskiri šalies regionai, tuo stipresnė bus valstybė. Ir LMA desantą į Panevėžį meras įvertino kaip šio miesto ir viso Aukštaitijos regiono stiprinimą. Strateginiame Panevėžio miesto plėtros plane, kuris aprėpia laikotarpį iki 2012 m., įvertinti miesto pranašumai ir trūkumai. Palanki geografinė padėtis padės miestui plėtoti transporto infrastruktūrą. Žalias, švarus ir tvarkingas – juk tai pramonės miestas. Meras kiek suabejojo, kaip reikėtų vertinti miesto kompaktiškumą: šiandien tai pranašumas, tačiau ateityje daugėjant transporto gali sukelti papildomų ekologinių sunkumų. Vienas svarbiausių miesto trūkumų – gana didelis nedarbas. Tačiau meras, atrodo, linkęs diskutuoti su Statistikos departamentu, kurio duomenimis, Panevėžio miesto nedarbas peršoka 6 proc. Mero teigimu, Panevėžio darbo birža teikia duomenis apie bendrą miesto ir rajono nedarbą, o Panevėžio miesto tai sudaro 5,2 proc.
Miestas su charakteriu
Plėsdamasis tokiais tempais kaip iki šiol, iki 2022 m. pagal gyventojų skaičių Panevėžys tikisi aplenkti metropolinio miesto statusą turinčius Šiaulius. Pagal paskutinius urbanistų atliktus tyrimus ir skaičiavimus, Panevėžys pateks į metropolinių miestų kategoriją pakoreguotame Lietuvos bendrajame plane. Šiaurės Lietuvoje Panevėžys turėtų būti svarbus strateginis logistikos, modernių technologijų pramonės centras, patrauklus verslui ir investicijoms. Kad įvyktų šios palankios Panevėžiui permainos, reikės įgyvendinti keturis miesto plėtros prioritetus, – turimas atitinkamas spręstinų uždavinių ir veiksmų planas.
Numatyta stiprinti Panevėžio, kaip regiono centro, konkurencingumą. Antras prioritetas – darbo vietų kūrimas išlaikant esamą pramonės potencialą ir skatinant verslo plėtrą. Trečia veikimo kryptis – kokybiškos gyvenimo aplinkos kūrimas. Ketvirtasis prioritetas – Panevėžio, kaip Aukštaitijos švietimo, mokslo, sporto ir kultūros centro, kūrimas. Norint pasiekti šiuos labai ambicingus tikslus, miesto vadovų nuomone, svarbu ugdyti atsakingą už savo veiksmus ir savitą požiūrį turintį žmogų. Panevėžiečiai ne juokais pasišovę ugdyti mini bendruomenes ir žmones, atsakingus už savo miestą ir regioną. Panevėžio ateitis – būti miestu su charakteriu – tokią išvadą galima daryti klausant mero Vito Matuzo pranešimo “Panevėžio miestas ateityje”. Jau ir šiandien Panevėžį galima vadinti Aukštaitijos kultūros, sporto ir meno centru. Vėliau tai turi būti miestas, kuriame norėtų gyventi ne tik vilniečiai, bet ir žemaičiai. Bent jau tokią programą sau ir miestui kelia meras Vitas Matuzas.
Intermodalinis logistikos centras
Įgyvendinus užsibrėžtus prioritetus, Panevėžio, kaip regiono lyderio, konkurencingumas turėtų labai išaugti. Tačiau iš kokių lėšų viso to norima pasiekti? Pagal tiesiogines užsienio investicijas, šiandien tenkančias vienam gyventojui, Panevėžys šalyje yra trečias (2004 m. sausio 1 d. Statistikos departamento duomenys), atsilieka tik nuo Vilniaus ir Klaipėdos. Didžiausias Panevėžio pranašumas – patogi geografinė padėtis. Čia kertasi geležinkelis Kaliningradas-Maskva su automagistrale Via Baltica, tad nenuostabu, kad norima formuoti intermodalinį logistikos centrą. Tam reikėtų 600 mln. litų ir 80 ha žemės ploto. Šiuo metu tariamasi su partneriais – Kaliningrado, Daugpilio ir Mytiščių miesto Maskvos srityje merais dėl 9 B transporto koridoriaus įtraukimo į Europos Sąjungos finansuojamų projektų sąrašą. Radviliškio-Panevėžio geležinkelio mazgas ir intermodalinis logistikos centras – tai tie argumentai, kurie gali lemti, kad europinė geležinkelio vėžė eitų per Panevėžį.
Tęsinys kituose numeriuose
Gediminas Zemlickas,
laikraščio “Mokslo Lietuva”
vyr. redaktorius
