Panevėžys pagal pasiektus plaukimo sporto šakos rezultatus yra tarp šalies lyderių, tačiau miesto baseinai apverktinos būklės. Plaukimo federacija siūlo Aukštaitijos sostinei statyti naują plaukimo kompleksą.
„Žemynos“ pagrindinėje mokykloje viešėję Lietuvos plaukimo federacijos atstovai įvertino sportininkų rezultatus, aptarė aktualius klausimus. Pasak generalinio sekretoriaus Mindaugo Špoko, Panevėžyje netrūksta talentingų plaukikų, tačiau plaukimo bazės apverktinos būklės. Šiuolaikiškas baseinas būtinas miestui rengti aukšto lygio sportininkus. Be to, tai investicija į panevėžiečių sveikatą, aktyvų gyvenimo būdą.
Apie Panevėžio miesto plaukikus, baseinų būklę ir pasiūlymus dėl plaukimo bazės mūsų mieste kalbėjomės su Lietuvos plaukimo federacijos generaliniu sekretoriumi M.Špoku.
Pavydime Anykščiams
– Pirmadienį Lietuvos plaukimo federacija „Žemynos“ pagrindinėje mokykloje surengė posėdį. Kodėl pasirinktas mūsų miestas, kas buvo svarstyta?
– Buvo aptarti rezultatai, pasirengimas būsimoms varžyboms – Europos čempionatas trumpo nuotolio baseine, pristatyta federacijos finansinė situacija, gvildenti kiti aktualūs klausimai. Mūsų tikslas – susipažinti su visomis Lietuvos plaukimo bazėmis, kad matytume realią situaciją, o ne žiūrėtume pro rožinius akinius.
Kad panevėžiečiams nereikėtų nuolat važinėti į Vilnių, nutarėme mes aplankyti Aukštaitijos sostinę.
Noriu pasidžiaugti, kad Panevėžys yra vienas iš pirmaujančių miestų pagal plaukikų rezultatus. Gaila, kad plaukimo bazė apgailėtina.
– Kokia galėtų būti mūsų miesto baseinų ateitis?
– Mano nuomone, Panevėžiui reikia naujos bazės. Jeigu norima sudaryti specialią sporto internatinę grupę, tai viena stipriausių sporto šakų yra plaukimas. Tai rodo per nemažai metų panevėžiečių Dariaus Grigalionio, Mindaugo Sadausko, Dano Rapšio pasiekti rezultatai. Visos kartos turi stiprių sportininkų. Danas yra viena ryškiausių mūsų žvaigždžių.
Baseinai Panevėžyje netinka treniruotėms. Gaila, kad sportininkai turi treniruotis kituose miestuose. Tačiau netgi esant tokioms sąlygoms pasiekti puikūs rezultatai.
Senas „Aukštaitijos“ sporto rūmų baseinas turėtų būti išardytas ir jo vietoje pastatytas kompleksas su treniruočių sale, ne mažiau kaip 6 takų, galbūt net 50 metrų baseinas, atitinkantis šiuolaikinius standartus, turintis elektroninę laiko fiksavimo įrangą. Tai galėtų būti centrinė Aukštaitijos regiono baseino bazė.
Panevėžys niekada nebūtų skriaudžiamas dėl aukšto rango varžybų, tai skatintų turizmą. Netoli yra Anykščiai, turintys puikų baseiną, ir panevėžiečiai, žvelgdami į to miestelio plaukimo bazę, priversti varvinti seilę.
Supažindino su vizija
– Kas turėtų imtis iniciatyvos ir kokių žingsnių reikia, kad Panevėžyje atsirastų šiuolaikinis plaukimo kompleksas?
– Pirma, miestas turėtų norėti tokio sporto komplekso, antra – vizija. Plaukimas nėra tik sportas, skirtas profesionalams. Baseinas turi būti atviras visuomenei. Kiek žinau, „Žemynos“ mokyklos baseinas moksleivių užimtas nuo ryto iki vakaro, „Aukštaitijos“ sporto komplekso baseinas taip pat dažnai užimtas sportininkų. Miestiečiai priversti naudotis privačiais baseinais, turiu omenyje „Impuls“ klubą. Ten galbūt nedirba kvalifikuoti treneriai ir negali suteikti to, ką gali duoti profesionalūs plaukimo instruktoriai. Tai tik komercinis dalykas, už jį miestiečiai sumoka daug. Tai neturėtų būti pagrindinė miesto visuomenės plaukimo vieta.
Daugelio šalių miestai turi savo plaukimo bazes, jos orientuotos į vaikų užimtumą, meistriškumo skatinimą, plaukimo kultūros plėtrą.
Baseinu palankiomis sąlygomis galėtų naudotis senjorai. Plaukti itin sveika, šis sportas netraumuoja nei kelių, nei rankų. Norint naudotis baseinu, tereikia išmokti plaukti.
Miestui pateikėme savo viziją, siūlome išnaudoti abu baseinus – ir „Žemynos“, ir „Aukštaitijos“ sporto rūmų.
Tačiau jų renovacija gali daugiau kainuoti nei naujų baseinų statyba. „Aukštaitijos“ sporto rūmų komplekse esantis baseinas neatitinka jokių reikalavimų. Jo vieta yra unikali: šalia stadionas, sporto salė. Turėtų šalia jų atsirasti nuostabus plaukimo kompleksas. Svečiams pernakvoti problemų nekiltų, viešbučių mieste yra, tarptautinių varžybų organizavimo patirtį turite. „Žemynos“ baseinas turėtų būti iš pagrindų atnaujintas.
Labai svarbu, kad Panevėžyje dirba geriausi treneriai. Ina Paipalienė – viena geriausių specialisčių mūsų šalyje. Kol ji Panevėžyje, reikia išnaudoti jos potencialą: auginti jaunąją trenerių ir vaikų kartą.
Reikėtų klausti miesto valdžios, kokią jie mato baseinų viziją.
Rinktinėje – du panevėžiečiai
– Minėjote, kad buvo aptarti šių metų plaukikų rezultatai. Kaip juos įvertino federacija? Koks panevėžiečių Mindaugo Sadausko ir Dano Rapšio progresas?
– Aptarėme rinktinių rezultatus. Jaunių Europos ir pasaulio čempionatą vertiname puikiai. Jaunimo universiada įvertinta 6 balais. Pasirengimas pasaulio čempionatui įvertintas aštuonetu. Tiesa, neįtraukėme Rūtos Meilutytės rezultatų.
Džiaugiamės, kad estafetės komanda pasaulio čempionate buvo trylikta. Tai labai aukštas rezultatas, jis leidžia tikėtis, kad galime turėti komandą olimpinėse žaidynėse. Iš estafetės komandos du dalyviai buvo panevėžiečiai – Mindaugas Sadauskas, plaukęs kraulio būdu, ir Danas Rapšys, plaukęs nugara. Gaila, kad Mindaugui nepasisekė individualioje 100 metrų rungtyje, jis turėjo problemų su plaukimo akinukais ir neparodė viso savo potencialo.
Galime pasidžiaugti, kad abiem sportininkams galėsime mokėti didesnes stipendijas.
Viskas eina į priekį, viskas gerai. Mūsų tikslas – 2016-ųjų olimpinės žaidynės Rio de Žaneire.
– Turbūt maloniai nustebino D. Rapšio puikūs rezultatai?
– Apie Daną kalbėti galime daug, jo šių metų pasiekimai – fenomenalūs. Tapo Europos jaunimo čempionu, pasaulio vicečempionu, suaugusiųjų pasaulio pirmenybėse, plaukdamas nugara 200 metrų, užėmė 14-ą vietą. Matome didžiulį progresą.
Turbūt Panevėžyje tokių yra ne vienas, gaila, kad dėl bazės stokos negali daugiau sportininkų atsiskleisti ir tobulėti.
Tikimės, kad miestas priims tinkamus sprendimus, atsižvelgs į sportininkų rezultatus ir sporto šakos svarbą.
– Ar naujas baseinas nebus didžiulė našta miestui, juk jo išlaikymas nepigiai kainuoja?
– Kauno pavyzdys rodo, kad bazes galima išnaudoti kryptingai visai visuomenei ir jos gali būti nenuostolingos. Tik reikia viską tinkamai organizuoti: mokyti vaikus plaukti, įtraukti darželinukus, mokinius, kviesti senjorus ir visus miestiečius, kurie nori laisvalaikį praleisti baseine.
Toks gražus kompleksas gali pats išlaikyti. Tai bandome įrodyti Kaune, Girtučio plaukimo bazėje.
Jei plaukimo komplekse negalima gauti papildomų paslaugų, jame nėra SPA centro, treniruoklių salės, jis pasmerktas nuostoliams ir merdėjimui.
Juk negirdėtoje, kad „Impuls“ sporto kompleksams, baseinams reikėtų valstybės dotacijų. Taip, kaip efektyviai dirba privatus verslas, taip turi dirbti ir valstybės išlaikomos sporto bazės.
Linas JOCIUS
