Įvaizdžiui nebešvaisto
Ant išlikimo ribos balansuojantis verslas praranda viltį
užsidirbti iš emigrantų. Sunkmetis keičia svetur uždarbiaujančių, o tėvynėje
kone milijonieriais pasijusdavusių tautiečių poreikius.
Prieš metus ar porą tūkstantinių sumų savo įvaizdžiui
negailėdavę emigrantai šią vasarą renkasi būtiniausias ir gerokai pigesnes
procedūras.
Laikai, kai atostogų į tėvynę sugrįžusios lietuvės už grožį
paklodavo 1500–2000 litų, praeityje. Kirpėjos pamena, kad ekonominės krizės
išvakarėse reta emigrantė įsivaizduodavo save trumpais plaukais: į Angliją,
Airiją, Ispaniją, Norvegiją grįždavo priaugintomis garbanomis ir nagais, pilnais
krepšiais kokybiškos ir nepigios kosmetikos.
„Plaukų priauginimo mada jau praėjo. Turbūt todėl, kad labai
brangu tokius prižiūrėti. Dabar prašo paprastų ir natūraliai krentančių
šukuosenų, kad būtų pigi priežiūra ir kuo ilgiau nereikėtų kirptis ar dažyti“, –
paaiškino grožio salono „Oranžinis stilius“ savininkė Aušra Vitkuvienė.
Pasak jos, pinigus skaičiuojantys emigrantai neslepia
nuostabos, kad įmanoma išgyventi su lietuvišku atlyginimu ir čionykštėmis
kainomis.
„Emigrantai Lietuvoje neperka batų, drabužių, nes čia gerokai
brangiau nei, pavyzdžiui, Anglijoje. Bet apsilanko pas kirpėją, siuvėją,
stomatologą, nes jų paslaugos Lietuvoje daug kokybiškesnės ir pigesnės,
palyginti su įkainiais užsienyje“, – „Sekundei“ teigė A.Vitkuvienė
Jungtinėje Karalystėje apsilankyti pas gerą kirpėją sau gali
leisti retas atvykėlis iš Lietuvos. Tačiau galimybių, kaip už simbolinę kainą
atrodyti bent jau tvarkingai, o gal net ir originaliai, nemaža.
Lietuvoje tik aukšto lygio kirpėjų ieškančios emigrantės svetur
tenkinasi besimokančiųjų kirpimo paslapčių paslaugomis arba dalyvauja atrankose
į modelius kirpėjų seminaruose.
„Už tą pačią kainą, kokią Anglijoje sumoka meistro mokiniui,
Lietuvoje moterys nusikerpa pas profesionalią kirpėją“, – tvirtino
A.Vitkuvienė.
Nuolaidos nebevilioja
Sulaukti pinigingų emigrantų nebesitiki prie Panevėžį ir Rygą
jungiančio kelio įkurtas pramogų ir prekybos centras „Rožynas“.
Pasak jo direktorės Jolantos Skukauskienės, grožio paslaugas ir
pramogas teikiantiems verslininkams aukso laikai baigėsi.
„Klientų taip sumažėjo, kad nebežinome, ko griebtis. Skelbiame
akcijas – taikome 25–50 proc. nuolaidas, bet vis tiek jokio pagyvėjimo. Pernai
tokiu laiku sulaukdavome ir emigrantų, ir pravažiuojantys suomių, švedų turistai
sustodavo užsisakyti pirčių, masažų. O šiemet – nieko“, – pasakojo centro
vadovė.
Nors praėjusiais metais pasaulį jau purtė ekonominė krizė,
tačiau, direktorės tikinimu, iš svečių šalių atostogauti sugrįžę panevėžiečiai
„Rožyne“ dar sudarydavo apie 15 proc. klientų. Parvykusieji ne tik ieškodavo
grožio paslaugų, bet ir negailėdavo pinigų pramogoms.
„Prieš porą metų emigrantai mokėdavo daugiau, kad tik greičiau
priimtume, eilėse nereikėtų laukti. Dar pernai ir dažydavosi, ir pedikiūrus,
anticeliulitines programas užsisakydavo. Daug jų pas mus pramogaudavo. Netgi jei
už dyką pasiūlytume boulingą, dabar kažin ar daug būtų žaidžiančiųjų“, – verslą
sukausčiusiu štiliu stebėjosi J.Skukauskienė.
Direktorė neslepia nebesitikinti pinigų srauto iš emigrantų.
Beliko viltis per vasarą nors kiek uždirbti iš turistų.
„Tiek emigrantų, kaip anksčiau, tikrai šią vasarą negrįš.
Niekas nebesitiki, kad jie parvažiuos pinigų išleisti, jų pačių situacija nėra
pati geriausia. Sugrįžta nebent susimokėti už būstą įmokų bankams, o grožio
paslaugos ir pramogos jiems dabar ne galvoj“, – mano J.Skukauskienė.
Pagyvėjimo per vasarą nesitikinti direktorė viliasi, kad
emigrantai pinigines bent kiek plačiau atvers parvažiavę kalėdinių atostogų.
Emigrantų pasigedo ir grožio bei sveikatingumo centras „Tropikų
saulė“.
„Pernai jų sulaukdavome, o šią vasarą dar nepastebėjome. Gal
nebegrįžta tiek daug, kaip anksčiau, nes ir užsienyje nebėra taip paprasta su
darbais“, – svarstė centro direktorius Haroldas Puikis.
Pas odontologus eilių neliko
Brangių grožio paslaugų atsisakantys emigrantai rečiau praveria
ir stomatologų duris. Odontologijos klinikos „Odenta“ direktorė Valė Žemaitienė
nemano, kad parvykusieji bando taupyti sveikatos sąskaita – dėl ekonominių
priežasčių jie tiesiog atsisako vasarą kelionių į Lietuvą.
Tačiau sugrįžusieji negaili pagyrų Lietuvos odontologams.
„Kiek mano kabinete apsilanko emigrantų, absoliučiai visi
nusivylę sveikatos apsauga užsienyje. Lietuvoje jie gali rinktis tai, kas
geriausia, o Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje eina ten, kur pigiau, kartais
netgi pas nelegaliai dirbančius medikus“, – pasakojo viešinti pavardės
nepanorusi odontologijos kabineto savininkė.
Plačiau skaitykite 2010 m. birželio 9 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. iš „Sekundės“ arch. Prioritetai
pasikeitė. Augantis emigrantų srautas verslui Lietuvoje gero nebežada: svetur
uždarbiaujančiųjų į tėvynę siunčiamos perlaidos sumažėjo penktadaliu, o
sugrįžusieji atostogų į grožio salonus nebesiveržia.
