Sovietų medikų nepasiteisinusio eksperimento objektu buvusiam panevėžiečiui orientuotis aplinkoje labiau padeda intuicija nei akys. Jau kuris laikas 41 metų vyriškis teįžiūri tik daiktų kontūrus, o kišenėje nešiojasi didinamąjį stiklą. Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centrui vadovaujantis Aloyzas Vilimas neprarasdamas geros nuotaikos pašmaikštauja, kad negalinčiųjų džiaugtis akių šviesa yra daug, tačiau jis Lietuvoje vienintelis, kurio akis blizgėjo auksu, o ranką spaudė pats Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas.
Trumparegystę paveldėjo
Dar nepraėjo nei mėnuo, kai iš A.Vilimo dešiniosios akies Kauno klinikų medikai išėmė aukso dulkėmis dengtą lęšiuką. Dėl jo kadaise jam buvo duota Auksinio berniuko pravardė.
1989 m. Maskvos S.Fiodorovo klinikose panevėžiečiui įstatytas auksinis akies lęšiukas atrodė tarsi stebuklas – taip gerai, kaip tuomet, A.Vilimas dar nebuvo matęs. Vyriškis netgi nepyko, kad Maskvos medikai tąkart prieš operaciją jo neperspėjo, jog tai tėra eksperimentas be jokių garantijų. Panevėžietis džiaugėsi geru regėjimu mažiau nei porą metų.
A.Vilimas spėja trumparegystę paveldėjęs iš mamos. Jo akys pradėjo silpti dar vaikystėje. Baigęs vidurinę jaunuolis regėjimo patikros lentelėje teįžvelgė jau tik viršutinę eilutę.
Kauno politechnikos institute Mašinų gamybos fakultete pradėjusiam studijuoti silpnaregiui Lietuvos medikai vilčių kada nors ryškiau matyti pasaulį nebesuteikė.
Nepaisydamas pesimistinių prognozių A.Vilimas, dar tebesimokydamas antrame kurse, ryžosi važiuoti į Maskvą ir belstis arba tiesiai į gydytojų, arba jau į Sveikatos ministerijos duris. Trumparegystės kankinamas jaunuolis netikėjo, kad medicina bejėgė jam padėti.
Iš tiesų Maskvoje lietuviui atsivėrė visos durys. Iš karto buvo atlikti tyrimai, dar tais pačiais metais atlikta vienos akies trumparegystės progresavimą stabdanti operacija, dar po metų medikai tą patį padarė kitai akiai. Tačiau regėjimas nepagerėjo.
Operaciją apmokėjo
„Ekranas“
Šansų, kad gyvenimas nušvis ryškiomis spalvomis, atsirado baigus trečiąjį kursą ir gavus paskyrimą atlikti praktiką „Ekrano“ gamykloje. Į ją atvykdavo ir S.Fiodorovo klinikų specialistų brigada su visa operacine. Garsūs rusų specialistai konsultuodavo ir lazeriu operuodavo akių ligomis sergančius panevėžiečius, daugiausia „Ekrano“ darbuotojus.
Tačiau A.Vilimui atvykę medikai padėti niekuo negalėjo. Jam buvo pasiūlyta ruoštis sudėtingai operacijai Maskvoje. Tam reikėjo pinigų. Studentui pavyko susitarti su „Ekrano“ vadovais, kad gamykla apmokės už jo gydymą su sąlyga, jog baigęs studijas grįš į ją dirbti.
A.Vilimas net nežino, kiek kineskopų gigantui atsiėjo jo „auksinė“ operacija. Kalbama, kad gamykla S.Fiodorovo klinikoms sumokėjusi 600 rublių. Tarybiniais laikais tai buvo dideli pinigai ne tik jaunuoliui, gyvenančiam iš 40 rublių stipendijos, bet ir daugeliui dirbančių lietuvių.
Maskvoje jam tereikėjo pasirūpinti gyvenamuoju plotu. Sutikęs mokėti 3 rublius už parą A.Vilimas išsinuomojo kambarį bute netoli pačių klinikų.
Vyriškis pamena klinikose buvęs apsuptas ypatingo medikų dėmesio. Nežinia, ar jam eilėse nereikėjo laukti dėl to, kad buvo sumokėta, ar, kaip vėliau paaiškėjo, tapo unikalaus eksperimento objektu. Jaunuoliui teko dar ne kartą važiuoti į Maskvą įvairiems tyrimams ir procedūroms, kol 1989-ųjų sausio pabaigoje iš klinikų sulaukė laiško, kviečiančio skubiai atvykti operuotis.
Plyšo siūlės
Pasak A.Vilimo, operacija tetruko apie valandą. Dar po poros valandų pacientas su tvarsčiu ant akies buvo išleistas iš ligoninės. Po keleto dienų nuėmus tvarstį sunkiai mačiusio panevėžiečio džiaugsmas buvo begalinis – jis regėjo net septynias eilutes regėjimo patikros lentelėje, to jo gyvenime dar nėra buvę.
„Spalvos tapo ryškesnės, daiktai natūralesni, nes akinių stiklai iškreipdavo jų kontūrus“, – prisiminė A.Vilimas.
Vyriškis iš pradžių nesuprato, kodėl maskviečiai gatvėje jį varstė smalsiais žvilgsniais. Tik žvilgtelėjęs į veidrodį išvydo nežinia kodėl ypač ryškiai žvilgantį operuotos akies lęšiuką.
Ir tik tada lietuviui gydytojai atskleidė tikrąją tiesą – A.Vilimas, pats to nežinodamas, tapo bandomuoju taikiniu, pirmuoju pacientu pasaulyje, kuriam buvo įsodintas aukso dulkėmis dengtas akies lęšiukas, atsparus ultravioletiniams spinduliams. Toks, kad jam pakenti negalėjo net suvirinimo aparato kibirkštys.
„Sekundės“ pašnekovas tikina tuomet į tokią naujieną nesureagavęs. Taip staiga atgavęs regėjimą jis netgi nebesidomėjo tokio eksperimento pasekmėmis. O medikai ne tik apie jas nekalbėjo, bet net nepateikė pacientui jokio operacijos aprašo, jei kartais prie auksine tapusios akies tektų prisiliesti kitiems jų kolegoms.
A.Vilimas pamena tapęs S.Fiodorovo klinikų pasididžiavimu ir eksponatu. Kone savaitę jis, kaip unikalios operacijos pavyzdys, buvo demonstruojamas ne tik Rusijos, bet ir iš kitų pasaulio šalių atvykusiems akių ligų gydytojams. Buvo vežamas net į gamyklą, pagaminusią auksinį lęšiuką.
Tikėjęsis, kad dešiniajai akiai operacijų jau nebeteks patirti, panevėžietis nekreipė dėmesio, kai po eilinio jo demonstravimo išgirdo, kaip klinikos personalas kažko persigandęs puolė ruošti operacinę skubiai operacijai.
Kad tokia sumaištis kilo dėl jo auksinės akies, A.Vilimui net nekilo mintis.
Pasirodo, nuo daugybės akies apžiūrų ir voko tampymo įplyšo žaizdos siūlės.
Plačiau skaitykite kovo 15 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. A.Vilimas visada kišenėje nešiojasi
didinamąjį stiklą – jis vyriškiui padeda bent šiek tiek įžvelgti raides.
