Lietuvą siaubusi audra nulaužtais ar išverstais medžiais nuklojo ir Panevėžio rajono Pučekų miškelyje esančias gyvūnų kapinaites. Kičui, Tiutikui, Lizutei, kitiems jose palaidotiems keturkojams pastatyti paminklėliai išsilaikė, tačiau stori išvirtusių medžių kamienai užgulė ir pačius kapelius, ir priėjimą prie jų.
Nelegalios gyvūnėlių kapinės Miežiškių seniūnijoje atsirado maždaug prieš dešimtmetį. Per pastaruosius dvejus metus jos ypač išsiplėtė: įrašai ant keturkojams pastatytų paminklėlių byloja, kad tame pat kapelyje užkastas jau nebe vienas augintinis.
Tačiau liūdnas vaizdas Pučekų miškelyje šiandien atsiveria ne dėl to.
Jau važiuojant nuo Miežiškių vedančiu žvyrkeliu matyti, kad rugpjūčio 22-osios audra net keturiose vietose buvo užvertusi kelią. Pakelėse iki šiol guli supjaustyti vėtros išversti storiausių medžių kamienai.
Pačios gyvūnų kapinaitės atrodo dar gailiau: kapelius ir kitus numylėtiems augintiniams žmonių paliktus atminimo ženklus nugulę iki dešimties medžių. Tarp jų – dvi storiausios pušys, pora jaunų ąžuoliukų. Ir krūvos audros nuplėšytų šakų.
Netvarkė ir netvarkys
Miežiškių seniūnas Remigijus Budreika apie audros padarinius Pučekų miškelio kapinėse sako žinantis, nors pats ten ir nesilankęs.
„Seniūnijos pastangomis buvo pjaunami medžiai, užvertę kelią, kuriuo važiuojant pasiekiamos tos kapinės. Nelegalių gyvūnų kapinių netvarkėme ir netvarkysime, nes jos – privačioje žemėje“, – paaiškino R. Budreika.
Pasak seniūno, niekas, išskyrus miško, kuriame palaidoti gyvūnai, savininkus, neturi teisės kaip nors tvarkyti tų nelegalių kapinaičių, juoba kirsti medžių.
R. Budreikos žiniomis, miškas, kuriame įkurdintos nelegalios gyvūnų kapinės, priklauso juridiniam asmeniui – tai yra įmonei. Bet ar su šios savininkų žinia miške laidojami augintiniai, teigė negalintis atsakyti.
„Bent jau niekas dėl tų laidojimų man nėra skundęsis“, – patikino jis.
Seniūnas prisipažino negalintis pasakyti tikslios datos, kada Pučekų miškelyje, netoli kurio – tik kitapus keliuko, – veikia ir oficialios žmonių kapinės (laimė, jų audra pagailėjo), pradėti laidoti gyvūnai. Prieš septynerius metus ėmęsis vadovauti seniūnijai, jis augintinių kapinaites, tuomet dar nedidukes, jau radęs.
„Suprantu, kad tiems, kas šioje vietoje laidoja gyvūnus, o ant kapelių dargi pastato po paminklėlį, tai svarbu. Tai rodo, jog reikalinga turėti oficialias gyvūnų kapines“, – sako R. Budreika.
Nėra pinigų
O kad norint įsteigti oficialias gyvūnų kapines tenka nueiti ilgą kelią, to pavyzdžiu gali būti Panevėžys.
Daugiau nei prieš dešimtmetį gyvūnų globos organizacijos ir miesto politikai ėmė kelti šią idėją.
Gyvūnų kapinių reikalingumas buvo svarstomas miesto Tarybos posėdžiuose, sumanymui pritarta. Tad 2019-aisiais gyvūnų kapinėms skirtas sklypas vakarinėje miesto dalyje, ties V. Alanto ir K. Naruševičiaus gatvių sankirta.
Parinkus vietą ieškota, kas parengs gyvūnų kapinių techninį projektą.
Ir štai prieš ketverius metus – 2022-ųjų rudenį, gyvūnų kapinių projektas buvo pristatytas visuomenei.
Truputį mažesnėje nei trijų hektarų teritorijoje gyvūnams (išskyrus kritusius žemės ūkio paskirties gyvulius) laidoti suprojektuotos 4 592 vietos.
1 480 vietų skirta didelių gyvūnų gaišenoms laidoti, kiekvienai kapavietei skiriant po pusantro kvadratinio metro.
Po vieną kvadratinį metrą skirta vidutinių gyvūnų kapavietėms – tokių suprojektuota 1 959.
Smulkiesiems palaidoti numatyta po 0,75 kvadratinio metro, suprojektuotos 1 153 jiems teksiančios vietos.
Nuo gyvūnų kapinių techninio projekto parengimo praėjo ketveri metai, tačiau Panevėžys jų neturi. Miesto Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Domas Rinkūnas paaiškino, jog ir šiųmečiame Savivaldybės biudžete lėšų gyvūnų kapinių statybai nenumatyta.
P. Židonio nuotraukos
