Pernai Valstybės gynybos fonde liko nepanaudoti 36 mln. eurų, nors daliai šalies institucijų trūko lėšų krašto apsaugos projektams, o tai rodo, kad dabartinis fondo veikimo modelis yra nelankstus, teigiama Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito ataskaitoje.
Anot audito, ataskaitose taip pat nėra aiškios informacijos, kokie konkretūs rezultatai pasiekti panaudojus likusius beveik 297,5 mln. eurų fondo lėšų – kokia konkreti ginkluotė įsigyta, kokie objektai sukurti ar kokie gynybos pajėgumai sustiprinti už šiuos pinigus.
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) audito institucija rekomendavo keisti fondo finansavimo modelį taip, kad projektai būtų finansuojami laiku, o jų įgyvendinimas nepriklausytų nuo mėnesinių mokesčių surinkimo svyravimų.
VK teigimu, dabar susidaro paradoksali situacija, kai pinigų fonde yra, tačiau dėl esamo sudėtingo reglamentavimo jų panaudoti laiku negalima.
„Jeigu valstybė vienu metu turi nepanaudotų milijonų, o institucijos priverstos skolintis gynybos projektams, vadinasi, problema yra ne pinigų trūkumas, o pats finansavimo modelis“, – pranešime sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Auditas parodė, kad dalis institucijų gynybos projektams lėšas turėjo skolintis, keisti programų sąmatas, situaciją apsunkino ir tai, kad fondo pinigų dabar negalima automatiškai naudoti ir kitais metais tęstiniams projektams.
„Skirtingai nei įprasti valstybės biudžeto asignavimai, šie pinigai gali būti naudojami tik jei yra iš anksto suplanuoti kitų metų sąmatoje“, – teigia VK.
Taip pat nustatyta, kad dalies fondo tikslų įgyvendinimo kainos objektyviai įvertinti neįmanoma, nes skirtingų tikslų veiklos persidengia – pavyzdžiui, NATO brigados infrastruktūros ir karinio mobilumo projektai finansavo panašius darbus Rūdninkų poligone.
„Dėl to sudėtinga tiksliai nustatyti konkretaus projekto kainą, o tai sudaro prielaidas subjektyviam pinigų paskirstymui ir apsunkina rezultatų vertinimą“, – teigia VK.
Iš viso civilinės saugos stiprinimui finansuoti Valstybės gynybos fonde buvo numatyta 25 mln. eurų, iš kurių panaudota tik 2,48 mln. eurų.
Iš jų priedangų infrastruktūrai teko 1,34 mln. eurų, parengties didinimui – 1,15 mln. eurų, o sveikatos sistemos atsparumo didinimui nepanaudota nė euro.
Anot VK, susirūpinimą kelia pasirinktas civilinės saugos finansavimo modelis, nes anksčiau jau nustatyta, jog dalis savivaldybių vis dar neturi pakankamai priedangų, o esamos ne visais atvejais atitinka nustatytus reikalavimus.
„Civilinės saugos lėšos savivaldybėms buvo skirstomos konkurso būdu, tačiau nebuvo nustatyta mechanizmų, kurie užtikrintų, kad finansavimas pirmiausia pasiektų didžiausią priedangų trūkumą turinčias savivaldybes“, – nurodoma audite.
Kaip skelbė ELTA, Valstybės gynybos fondą šiemet turėtų sudaryti apie 700,3 mln. eurų, numatytas maždaug milijono eurų mažėjimas dėl Seime priimtų akcizų pokyčių.
Gynybos fondą sukūrė praėjusios kadencijos Seimas, jam finansuoti padidinti mokesčiai – 1 proc. punktu pakeltas pelno mokestis, nuspręsta sparčiau didinti akcizus alkoholiui, tabakui, kurui taikomoms saugumo ir CO2 dedamosioms, taip pat perskirstytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšos.
2026-aisiais gynybos biudžetas iš viso sudaro 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams.
Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimas, pagal kurį Lietuva įsipareigojo iki 2030-ųjų gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP, priimtas pernai sausį.
