Atlikus praėjusių metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinį auditą, nustatyta reikšmingų pacientų pavėžėjimo sistemos organizavimo ir finansavimo trūkumų, skelbia Valstybės kontrolė (VK). Auditorių vertinimu, dalis paslaugų buvo organizuojama neefektyviai, kainodara buvo nepakankamai aiški, o kontrolės mechanizmai – nepakankami.
Audito duomenimis, 2025 metų liepos–spalio mėnesiais pacientų pavėžėjimo užsakymų administravimo išlaidos sudarė 75–85 proc. visų tam laikotarpiui šiai paslaugi teikti skirtų asignavimų. Auditoriai taip pat pažymėjo, kad dalis administravimo sąnaudų galėjo būti kompensuojama papildomai, todėl faktinės išlaidos buvo didesnės nei oficialiai deklaruotos.
VK nurodo, kad dabartinis paslaugos organizavimo modelis nebuvo pritaikytas realioms paslaugų apimtims ir neužtikrino efektyvaus valstybės lėšų naudojimo.
Teigiama, jog auditas taip pat atskleidė kainodaros pažeidimų. Nustatyta, kad 2025 m. spalio–gruodžio mėnesiais Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba taikė 104 eurų už valandą tarifą, nors teisės aktuose buvo numatytas 75,14 euro įkainis. Auditorių skaičiavimu, dėl to per tris mėnesius nepagrįstai panaudota 21,1 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Vertinant konkrečius pavėžėjimo atvejus, auditu nustatyta, kad paslaugų teikėjai kai kuriais atvejais buvo siunčiami iš nutolusių miestų.
VK teigia, jog vienu atveju pacientas Vilniuje buvo pavežtas 1,1 km atstumą, tačiau automobilis atvyko iš Elektrėnų, todėl bendras maršrutas siekė 72 km, o paslaugos kaina sudarė 159 eurus. Kitu atveju pacientui nuvežti iš Palangos į Mažeikius paslaugos teikėjas taip pat vyko iš Elektrėnų – bendras nuvažiuotas atstumas siekė 670 km, o paslaugos kaina sudarė daugiau nei 1,3 tūkst. eurų.
Auditoriai teigia taip pat atpažinę finansavimo ir apskaitos trūkumų. Iš 7,76 mln. eurų, skirtų 2025 m. pacientų pavėžėjimo paslaugoms, 1,98 mln. eurų panaudota dar 2024 m. suteiktoms paslaugoms apmokėti.
Be to, kaip teigia institucija, praėjusių metų pabaigoje GMP tarnybai buvo skirta 6,2 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo kreditiniam įsiskolinimui mažinti, nors tais pačiais metais įstaiga fiksavo 2,2 mln. eurų pagrindinės veiklos perviršį.
Kartu ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į valstybės ir savivaldybių atsakomybių pasidalijimą organizuojant pacientų pavėžėjimo paslaugas. Pasak auditorių, jis neaiškus, o tai apsunkina efektyvų paslaugų organizavimą ir didina administracines sąnaudas.
VK rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) įvertinti pacientų pavėžėjimo teisinį reguliavimą, aiškiau apibrėžti valstybės ir savivaldybių funkcijas bei įdiegti realiomis sąnaudomis pagrįstą paslaugų ir jų administravimo kainodarą.
Auditorių vertinimu, tai padėtų skaidriau organizuoti paslaugas ir efektyviau naudoti valstybės lėšas.
