Lietuvius keičia užsieniečiai
Vergauti už grašius nenorinčių lietuvių emigrantų vietas
užpildo ir už menką atlygį dirbti sutinkantys užsieniečiai. Lietuvai savus
bedarbius skaičiuojant šimtais tūkstančių, per vienuolika šių metų mėnesių Darbo
birža darbdaviams išdavė daugiau nei pusantro tūkstančio leidimų atsivežti
darbininkų iš svetur.
Kol skurstantys tautiečiai protestuoja prie valdžios rūmų, į
Lietuvą dirbti važiuoja kinai, baltarusiai, ukrainiečiai, gruzinai, kazachai,
moldavai.
Nedarbo kamuojamame Panevėžyje šiemet įdarbinta vienuolika
užsieniečių, dar vieno darbdavio, ketinančio atverti įmonės duris kitos šalies
piliečiui, prašymas svarstomas.
Įsidarbinimo galimybėmis Aukštaitijos sostinėje labiausiai
domisi atvykėliai iš Kinijos. Darbo biržos duomenimis, per šiuos metus
Panevėžyje pragyvenimo šaltinį surado septyni kinai. Iš jų šeši darbuojasi
kiniško maisto restoranuose, vienas vertėjauja tekstilės gaminius
eksportuojančioje bendrovėje.
Miesto įmonėse šiemet taip pat vertėja įsidarbino viena serbė,
trys suvirintojai iš Baltarusijos.
Per šiuos metus akivaizdžiai išaugo darbdavių susidomėjimas
darbo jėga iš užsienio. Panevėžio darbo birža pernai išdavė tik vieną leidimą
įdarbinti užsienietį, 2008-aisiais – nė vieno.
Nurungia specifiniai gebėjimai
Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas
tvirtina, kad leidimai išduodami tik atsižvelgus į darbo rinkos poreikius.
„Ko gero, natūralu, kad kiniško maisto restorane darbuojasi
imigrantai iš Kinijos. Lietuviui paruošti tradicinį kinų maistą turbūt būtų
sudėtinga“, – svarsto direktorius.
Pasak jo, vertėjoms užsienietėms Panevėžio darbo rinka atsivėrė
taip pat dėl jų specifinių sugebėjimų. Nedarbo kamuojamoje Aukštaitijos
sostinėje neatsirado ir gebančiųjų dirbti suvirintojais.
„Neseniai į Darbo biržą kreipėsi Panevėžio įmonės vadovas,
ieškantis suvirintojo – jauno, turinčio geras akis, nes reikia virinti optinių
kabelių gyslas. Tokių specialistų rinkoje nėra, per vargus pavyko vieną žmogelį
rasti“, – pasakojo V.Trofimovas.
Specifinius užsieniečių gebėjimus pabrėžia ir juos įdarbinusių
įmonių vadovai.
„Jei kas pasiūlytų kiniškai mokantį lietuvį, iš karto
priimtume“, – tvirtino Kinijos pilietį vertėju įdarbinusios įmonės „Pluošto
linija“ direktorius Jonas Jakutis.
Tą patį tvirtino nišos Balkanų rinkoje ieškančios baldiniais
audiniais prekiaujančios įmonės „Litena“ vadovas Visvaldas Norkevičius.
Jo tvirtinimu, vertėja įdarbinta serbė, be savo gimtosios, moka
dar keturias Lietuvoje nepopuliarias užsienio kalbas – makedoniečių, kroatų,
slovėnų, bosnių.
Su darbdaviu mergina bendrauja anglų kalba ir mokosi
lietuviškai.
„Savo gimtojoje šalyje mokslus baigusi moteris norėjo dirbti ne
Serbijoje, o Europos Sąjungoje. Serbijoje darbo užmokestis mažesnis nei
Lietuvoje, o išvažiuoti serbui iš savo valstybės nėra lengva, nes ji nėra
Europos Sąjungos narė“, – „Sekundei“ teigė V.Norkevičius.
Direktorius tvirtina, kad ekonominė padėtis Serbijoje neturi
įtakos iš jos atvykusios pavaldinės darbo užmokesčiui.
Anot V.Norkevičiaus, įmonė šiuo metu intensyviai ieško lenkų
kalbos vertėjo.
„Neturime lenkiškai kalbančio žmogaus, todėl nesugebame
parduoti tiek, kiek galėtume. Jei klientas nori pirkti siūlomą prekę, jis
bendrauja ir angliškai, ir bet kokia kita kalba. Bet jei didelio noro nėra, tada
be jo gimtosios kalbos neišsiversi“, – verslo ypatumus aiškino direktorius.
Stabdo lietuvių apgavystės
Lietuvos darbdaviai Darbo biržos dažniausiai prašo leisti iš
užsienio atsivežti tolimųjų reisų vairuotojų. Iš biržos išduotų 1598 leidimų
užsieniečiams dirbti mūsų šalyje, net 1010 – šios srities specialistams.
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios
specialistės Mildos Jankauskienės teigimu, trečiųjų šalių piliečiams leidimai
dirbti išduodami atsižvelgus į darbo rinkos poreikius, pirmenybę teikiant
Europos Sąjungos ir Lietuvos piliečiams, kai teritorinė darbo birža negali
pasiūlyti darbdaviui tinkamą profesiją turinčio darbo ieškančio asmens.
Pasak jos, prašymą dėl užsieniečio įdarbinimo darbdavys gali
teikti tik tada, jei paskelbus apie laisvą darbo vietą per mėnesį nesurandama
tinkamo darbuotojo.
M.Jankauskienės tvirtinimu, teisės aktai numato, kad
užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą dirbančio
Lietuvos gyventojo.
Tačiau Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininko Ramūno Narbuto
nuomone, atvykėliai iš trečiųjų šalių paklausą tarp darbdavių turi dėl minimalių
reikalavimų. Nors, anot R.Narbuto, vairuotojų iš užsienio darbo užmokestis yra
šiek tiek didesnis nei 3000 litų, tačiau du trečdaliai šios sumos mokami kaip
neapmokestinami dienpinigiai.
Plačiau skaitykite 2010 m. gruodžio 9 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Poreikiai. Nedarbo
iškamuotame Panevėžyje darbo rinka veriasi specifinių gebėjimų turintiems, bet
dažniausiai už mažesnį atlygį dirbti sutinkantiems užsieniečiams.
