Šį savaitgalį „Stasys Museum“ lankytojai Panevėžyje turi paskutinį šansą patirti Lino Leono Katino paroda „Dar vienas Miegančiųjų apsivertimas“. Rugsėjo 11–13 dienomis muziejus dovanoja nemokamą lankymą, o paskutines parodos dienas lydės du renginiai iš parodos viešosios programos.
Daugiau nei keturis mėnesius Panevėžyje eksponuota paroda kviečia pažvelgti į mažiau tyrinėtą Lino Leono Katino kūrybos pusę – jo domėjimąsi būtimi, transcendencija ir dvasine patirtimi anapus įprasto juslinio suvokimo.
Rugsėjo 12 d. 18 val. muziejuje veikiančiame kino centre „Garsas“ vyks trumpametražių filmų programa „Vaikštantieji sapnuose“. Programa seka menamu Lino Leono Katino žvilgsniu, kurį veda asmeninis interesas pažinti ir tyrinėti tai, kas esti anapus kasdienybės suvokimo. Tai filmai, kuriuose kuriamas ne tiek pasakojimas, kiek tam tikra sąmonės būsena.
Rugsėjo 13 d. 14 val., paskutinę parodos dieną, „Stasys Museum“ lankytojai kviečiami į srautinę ekskursiją su parodos kuratore Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene. Ekskursijos metu kuratorė kvies dar kartą pažvelgti į L. L. Katino kūrybą ir jos sluoksnius – nuo Vakarų dailės bei lietuvių liaudies meno iki budizmo ir asmeninės menininko mitologijos.
„L. L. Katino kūrybą galima skaityti keliais sluoksniais. Tai labai priklauso nuo to, kiek žinių turi. Gali skaityti kaip menotyrininkas ir matyti Vakarų dailės įtakas, gali matyti jį ir kaip ezoteriką, jei įvertini, kokio mastelio buvo jo dvasinių patirčių troškulys“, – pasakoja parodos kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.
Dauguma parodoje pristatomų darbų sukurti 8–9 dešimtmečiais, kai L. Katino vaizduotėje itin ryškiai jungėsi spalva, ornamentas ir skirtingų kultūrų simbolika. Parodoje taip pat pirmą kartą pristatomi į poeziją virtę menininko žodžiai.
„Tie, kas jį pažinojo, labai sunkiai randa žodžius, kurie būtų arti neutralumo. Nuo tokių epitetų, kad jis buvo tarsi dulkių siurblys, siurbiantis viską, ką tik įmanoma, iš aplinkos, ir atgaline tvarka lygiai taip pat paleidžiantis. Iki žmogaus, vaikštančio kaip katinas – ten, kur nori, kaip nori, nepaisant sistemos ar vidinių varžtų. Tai autorius, kuriam netinka jokie rėmai“, – tikina J. Marcišauskytė-Jurašienė.
Parodą galima pamatyti „Stasys Museum“, Panevėžyje (Respublikos g. 40) iki rugsėjo 13 d.
