Vilnius didžiuojasi UNESCO paveldu paskelbtu senamiesčiu, Kaunas – savo Laisvės alėja, Šiauliai neįsivaizduojami be pėsčiųjų bulvaro, o Panevėžiui švinta viltis pagaliau sulaukti vienos unikaliausių mieste Kranto gatvės renesanso. Gatvelės pradžioje stūksantis prieš karą žydams priklausęs, vėliau panevėžiečių pamėgtos ledainės pastatas jau reanimuojamas.
Netrukus naujų šeimininkų turėtų sulaukti ir penkiolika metų iš rankų į rankas ėjęs, bet nė vieno savininko taip ir netvarkytas vienas įdomiausių Panevėžyje, caro laikus menantis begriūvantis konservų fabrikas. Juo susidomėję vietos verslininkai dėl pirkimo veda derybas su istorinį pastatą valdančiu „Swedbanko lizingu“.
Panevėžiečiai juokauja, kad į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktą Kranto g. konservų fabriką galėtų įpirkti tik pinigingi avantiūristai. Atrodo, tarsi istorinis pastatas būtų užkeiktas – per pastaruosius penkiolika metų pabuvęs trijų savininkų rankose, užuot atgimęs jis kasmet vis daugiau griūva.
Kultūros paveldą pražūčiai pasmerkusius verslininkus baudusiems, netgi į teismus davusiems paveldosaugininkams žiebiasi viltis, kad užkeikimas pagaliau bus panaikintas. Miesto Savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio slenksčius pradėjo minti verslininkai, planuojantys įsigyti ir atgaivinti buvusį konservų fabriką.
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjos Loretos Paškevičienės teigimu, prieš keletą savaičių „Swedbanko lizingo“ prašymu Savivaldybės paveldosaugininkai išdavė konservų fabriko pastatų būklės patikrinimo aktą. Įstatymas numato, kad be tokio akto notaras neturi teisės registruoti kultūros paveldo pirkimo–pardavimo sandorio.
Pirkiniu besidomintys verslininkai dėl pastato savininkams keliamų paveldosaugos reikalavimų teiravosi ir Kultūros paveldo departamente, lankėsi ir pas Panevėžio miesto vadovus.
Kas ketina įsigyti garsųjį fabriką, neatskleidžiama. „Sekundės“ žiniomis, sutvarkyti pastatą ir jį pritaikyti visuomenės reikmėms ketina Panevėžyje registruota įmonė, užsiimanti medienos eksportu.
Bankas nuleido kainą
Panevėžio vicemeras Maurikijus Grėbliūnas viliasi, kad šį kartą pastatas sulauks jau tikrų, ne butaforinių, šeimininkų. Anot jo, pasitikėjimą potencialiais kultūros paveldo objekto pirkėjais kelia jų patirtis. Fabriką nusižiūrėjusi įmonė yra rekonstravusi ir iš užmaršties prikėlusi bent tris apleistus pastatus ne vien Panevėžyje.
„Jei tai būtų pirmas jų objektas, galėtume įtarti, kad verslininkai nežino, kas jų laukia nupirkus tokį kompleksą, bet kai jau tris sutvarkę, nepasitikėjimui vietos nėra. Nemanau, kad tokiam žingsniui besiruošiantys žmonės nežinotų, kuo tai gresia“, – mano M. Grėbliūnas.
„Swedbanko lizingas“ buvusio konservų fabriko pastatų kompleksą – 14-iolika objektų parduoda už 700 tūkst. Lt, tai yra 189 Lt už kv. m. Iš pradžių bankas tikėjosi fabriką parduoti gerokai brangiau – už 1 mln. 66 tūkst. Lt. Ar nuleidęs kainą sulaukė rimto pirkėjo, bankas neatskleidžia.
„Šis objektas yra parduodamas pakankamai ilgą laiką, todėl susidomėjimas juo yra
jaučiamas“, – „Sekundei“ teigė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Anot jo, objektas parduodamas kaip vienas ir į atskiras dalis jis neskaidomas, tad
galimybės įsigyti vieną kurią nors fabriko komplekso dalį nėra.
Ėjo per rankas
Kranto g. konservų fabrikas – bene dažniausiai per rankas einantis Panevėžio statinys. Pirkėjus vilioja strategiškai patogi ir pati gražiausia mieste vieta – nuo šio pastato atsiveria įspūdingas Nevėžio senvagės vaizdas.
Caro laikais pastate veikė spirito varykla, buvo įrengti originalūs rūsiai, sovietmečiu pastatas buvo pritaikytas vaisių ir daržovių konservų fabrikui, tačiau Lietuvai paskelbus nepriklausomybę bankrutavo. Žlugusio fabriko pastatus 1998-aisiais už 741 tūkst. Lt įsigijo bendra JAV ir Lietuvos įmonė „Bennet Distributors“.
Tuometis bendrovės prezidentas Benas Gudelis žadėjo buvusiame fabrike įrengti viešbutį, poilsio centrą, restoraną, sporto ir relaksacijos kambarius, baseiną. Rekonstrukciją žadėta baigti 2001 metų pradžioje.
Tačiau pastatas miesto centre liko vaiduokliu. Kai „Bennet Distributors“ fabriką pardavė JDC, nekilnojamojo turto vertintojai svarstė, kad B. Gudelis laukė, kol Panevėžyje pakils nekilnojamojo turto kainos.
Bandelių kepėjai pasidavė
Paskutiniam savininkui, „Swedbanko lizingui“, fabrikas atiteko 2006-aisiais, kai už paskolą jį iš B.Gudelio įmonės įsigijo bandelių kepėjai – Panevėžyje registruota Ryčio Rimkevičiaus įmonė Jungtinis duonos centras (JDC).
Bandelių kepėjai žadėjo fabriką paversti panevėžiečių traukos centru, jame teikti maitinimo paslaugas, vėliau – įkurti laisvalaikio ir pramogų centrą. Pastarąją idėją miesto Savivaldybė pristatė net Kanuose vykusioje tarptautinėje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje.
Tačiau jų gražūs norai subliūško sužinojus, kad įstatymas draudžia kultūros paveldo objekte tvarkytis kaip nori.
JDC savininkai broliai Rytis ir Saulius Rimkevičiai ne kartą kaltino paveldosaugininkus ir miesto Savivaldybę kišant pagalius jų verslui.
Užuot suderinę darbus su Kultūros paveldo departamentu ėmęsi pastato rekonstrukcijos, verslininkai jį visiškai apleido. Už pastato nepriežiūrą įmonę baudė Valstybinė statybos priežiūros inspekcija, JDC netgi teko aiškintis teisme.
Galiausiai Jungtinio duonos centro nebeliko verslo pasaulyje – įmonė pakeitė vardą į „Adreka“, o šiai nevykdant finansinių įsipareigojimų, lizingo sutartis buvo nutraukta ir fabrikas perėjo „Swedbanko lizingui“.
Buvusi ledainė atgimsta
Kito panevėžiečiams nostalgiją keliančio Kranto g. pastato, buvusios ledainės, rekonstrukcija įsibėgėjusi.
Anot projekto autorės architektės Loretos Paulauskienės, praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje statytą pastatą įsigijęs fizinis asmuo pirmame aukšte ketina įrengti komercines patalpas kavinei arba parduotuvei, šiuo metu pristatomame antrajame – gyvenamąjį būstą.
Nors šis prieškariu žydams priklausęs namas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, L. Paulauskienės teigimu, rekonstruojant išlaikytas jo autentiškumas – keturšlaitis čerpių stogas, sienas puošiantys karnizai.
„Stengėmės išlaikyti pastatui būdingas savybes, tik kilstelėjome jį per 1,5 metro“, – teigė architektė.
L. Paulauskienė prieš maždaug penkiolika metų buvo parengusi ir trijų aukštų pastato dabar tuščiame kampe ties Kranto ir Vasario 16-osios g. sankirta projektą, tačiau savininkas planų statyti atsisakė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
