Riebi žuvis
Tyrimai parodė, kad šalyse, kur gyventojai valgo daug žuvies,
depresija ir savižudybės daug retesnės, nei ten, kur pirmenybė teikiama mėsai.
Taip yra dėl riebiųjų omega 3 rūgščių, kurios būtinos ne tik širdžiai,
kraujagyslėms, bet ir smegenims.
Todėl jei nenorite, kad apimtų niūri nuotaika, bent kartą per
savaitę pageidautina valgyti riebios žuvies. Tačiau derėtų žinoti, kad kaitinant
naudingosios riebiosios rūgštys suyra ir netenka poveikio, tad valgydami keptą
ar virtą žuvį norimo efekto nesulauksite, tai nepadės praskaidrinti nuotaikos.
Geriausia pirmenybę atiduoti paprastai silkei, ji paruošiama
termiškai neapdorojus, o riebalų joje itin daug. Be naudingųjų riebalų, silkės
mėgėjai gaus dar vieną geros nuotaikos elementą – vitaminą D.
Šis vitaminas sintetinamas mūsų organizme veikiamas saulės
šviesos. Neatsitiktinai pietų kraštų gyventojai dėl blogos nuotaikos kenčia daug
rečiau nei šiauriečiai, nuolat patiriantys D vitamino trūkumą. Silkės mėgėjai
turėtų prisiminti, kad geriau valgyti silpnai sūdytas silkes, nes druskos
perteklius kenksmingas sveikatai.
Apelsinai
Tai puikus vitamino C šaltinis, padedantis smegenims
gyvuliniuose riebaluose esančias riebiąsias rūgštis paversti laimės hormonu
serotoninu. Pagal vitamino C kiekį apelsinai nenusileidžia citrinoms, o jas
lenkia pagal esančius B grupės vitaminus.
Be to, apelsinai turtingi pektinų. Šios medžiagos gerina
virškinimą, stimuliuoja žarnyno darbą, padeda iš organizmo pasišalinti
cholesterolio pertekliui, dėl kurio atsiranda sklerotinės plokštelės. Šios
pokštelės nusėda ant kraujagyslių sienelių, trukdo deguoniui patekti į audinius,
taip pat – ir smegenis. Jei smegenys gauna per mažai deguonies, blogėja
darbingumas, sutrinka atmintis.
Šokoladas
Jame yra gausybė biologiškai aktyvių medžiagų, dėl kurių
smegenys gamina malonumą ir pasitenkinimą teikiančius hormonus.
Beje, apie pasitenkinimą. Sumanieji actekai, kurie pirmieji
pradėjo šokoladą vartoti maistui, žinojo apie šią kakavos pupelių savybę,
didysis actekų vadas Montesuma prieš apsilankydamas savo hareme išgerdavo net
penkis puodelius karšto šokolado. Montesuma tikriausiai labai džiaugdavosi
gausybe savo žmonų, nes šokolade yra fenamino, medžiagos, sukuriančios
įsimylėjimo įspūdį.
Kad šokolado plytelė padeda atsikratyti blogos nuotaikos,
daugelis turbūt patys yra įsitikinę. Taip yra dėl šokolade esančio serotonino,
dėl kurio trūkumo žmogus jaučiasi prislėgtas, apimtas depresijos.
Žirniai
Nepakeičiamas B grupės vitaminų šaltinis. Šie vitaminai
užtikrina darnią nervų sistemos veiklą, pakelia nuotaiką, gerina miegą. Daugelis
vengia šios daržovės dėl specifinio poveikio žarnynui. Tačiau be reikalo.
Išvengti problemų dėl skrandžio pavalgius žirnių visiškai
paprasta. Visų pirma nereikia valgyti peraugusių žirnių. Skrandžiui problemų
kelia žirnių luobelės, tad kuo kietesni žirniai, tuo kietesnės ir luobelės.
Kitas būdas išvengti žarnyno bėdų – pusvalandžiui žirnius pamerkti. Paskui tą
vandenį nupilti ir patiekalui gaminti naudoti kitą vandenį. Tai padės išvengti
nepageidaujamų pasekmių.
Jūros gėrybės
Jose yra jodo. Jis užtikrina normalią medžiagų apykaitą,
darbingumą, lemia intelektą. Daugiausia jodo yra jūros kopūstuose. Krevetės taip
pat labai vertingos, nes, be jodo, jose esama vitamino D, B grupės vitaminų, tad
jos taip pat drąsiai gali varžytis dėl antidepresantų vardo.
Jūros kopūstai mažina cholesterolio kiekį organizme,
stimuliuoja virškinamąjį traktą. Jie puikiai gali pakeisti druską. Dešimtyje
gramų jūros kopūstų yra tiek jodo, kiek jo yra daugiau nei dešimtyje kilogramų
menkės. Jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai užtikrinti.
Kalbant apie krevetes, derėtų paminėti, kad, be visų privalumų,
yra ir trūkumų. Krevetės yra auginamos fermose Azijoje ir Lotynų Amerikoje, tad
jose lieka pašarų priedų, antibiotikų, apie kuriuos žmonės net nesusimąsto, nes
apie jokius maisto priedus nerašoma. Be to, kad būtų išlaikytos šviežios,
krevetės trumpam nardinamos į specialią medžiagą, jos dalelių taip pat lieka.
Košės
Suvalgius rytą košės ji visai dienai suteiks organizmui
reikalingo žvalumo. Žmonės, pusryčiams valgę lėkštę košės, atsparesni stresui.
Taip yra dėl grūdinėse kultūrose esančių B grupės vitaminų. Be to, rytinė košė
organizmui reikalinga, kad smegenims būtų lengviau įsiminti informaciją. Ne
veltui papusryčiaujantys žmonės daug rečiau patenka į avarijas.
Užkandžiavimas
Jei esate pripratę apėmus liūdesiui ar patirdami stresą vis ką
nors kramsnoti, būtinai atkreipkite dėmesį į tai, kuo užkandžiaujate tarp
valgymų. Negalima bet ko kišti į burną, užkandžiai taip pat gali būti naudingi
organizmui.
Vietoj traškučių – riešutai
Jie tokie pat sotūs, tik gerokai vertingesni. Suvalgę bulvių
traškučių jūs organizmui duodate tik papildomų kalorijų, druskos ir kancerogenų
– medžiagų, atsirandančių ilgai kepinant bulves augaliniame aliejuje ir
sukeliančių onkologines ligas.
O štai riešutuose yra A, E ir B grupės vitaminų. Be to,
naudingieji branduoliai mažina senatvinės silpnaprotystės ir staigaus infarkto
riziką. Viskas dėl E vitamino, kuris neleidžia susidaryti cholesterolio
plokštelėms ir saugo kraujagysles.
Patys vertingiausi šiuo atžvilgiu yra migdolų riešutai, juose
esantis vitaminas E lengviausiai pasisavinamas. Žmonėms, ne rečiau kaip du
kartus per savaitę suvalgantiems po 30 gramų riešutų, 47 procentais sumažėja
infarkto rizika, palyginti su riešutų nevalgančiaisiais.
Vietoj ledų – jogurtas
Ledai skanūs, bet labai kaloringi. Taip yra dėl cukraus ir
riebalų pertekliaus, dėl kurių žmonės trumpam patiria džiaugsmą, bet vėliau
nuotaika pablogėja, apima apatija.
Jogurtuose cukraus mažiau, o vitaminų ir mikroelementų daug
daugiau, juose yra kalcio, kalio, magnio, fosforo, cinko. Kalcis ir fosforas
reikalingi kaulams, dantims ir raumenims, kalis palaiko normalų kraujospūdį ir
atsakingas už nervinius impulsus (be jo mes nesuprastume, jog reikia patraukti
ranką nuo karštos keptuvės), jei organizmui pakanka magnio, oda būna graži,
nelūžinėja nagai, o plaukai būna švelnūs ir tankūs.
Vietoj saldainių – džiovinti vaisiai
Taip pat saldu, tik visiškai nepavojinga. Tinkamai vaisius
džiovinant – tamsioje gerai vėdinamoje vietoje – juose išlieka 70 procentų
vitaminų ir beveik visi mikroelementai. Tarp jų – širdžiai naudingas kalis,
vitaminas A, K, kuris gerina kraują, saugo nuo trombų, ir vitaminas P, saugantis
stambias arterijas ir smulkiausius kapiliarus.
Vietoj džiūvėsėlių – morka
Jei norisi ką nors pagraužti, imkite morką. Ji ne tik suteiks
vitaminų, bet ir nuvalys maisto likučius nuo dantų emalio, įveiks mikrobus,
sukeliančius ėduonį ir dantenų uždegimą.
Parengė A. Kaminskienė
