Statybos sąnaudų kainas augino didėjantys atlyginimai ir pabrangę statybinės medžiagos.
Nekilnojamojo turto plėtotojai nuosavų lėšų didesniems projektams įgyvendinti vis dar neturi, todėl beveik visi nauji statiniai Lietuvoje finansuojami skolintomis lėšomis. Komerciniams bankams šiuo metu patraukliausi atrodo gyvenamojo būsto projektai Vilniuje, tad tik juos ir finansuoja, todėl kituose miestuose statybos, negaudamos finansavimo, merdi.
Didesnės statybos Lietuvoje vykdomos tik Europos Sąjungos lėšomis, kuriomis iš dalies finansuojami viešieji statiniai, rašo „Lietuvos žinios“.
Rugsėjo mėnesį statybos sektoriaus įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad darbų apimtis per praėjusius šių metų mėnesius gerokai išaugo. Kad darbų padaugėjo, nurodė 43 proc. įmonių vadovų, kad sumažėjo – 23 procentai.
Tačiau Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas teigia, kad Statistikos departamento skelbiami skaičiai apie įspūdingai padidėjusias statybos darbų apimtis rodo tik tai, į kokią gilią duobę ankstesniais metais buvo įkritusios statybos įmonės.
„Darbų apimtys padidėjo, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, kai statybų sektorius buvo pačioje giliausioje, kokią tik galima įsivaizduoti, duobėje. 2009 metais fiksuotas 50 proc. metinis darbų apimties sumažėjimas, 2010 metais – dar 5 procentais. Todėl kai iš tos duobės truputį pajudi, susidaro labai dideli augimo procentai“, – aiškino A.Šeštakauskas.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis tvirtino, kad šiuo metu tarp nekilnojamojo turto projektų pirmauja būsto statybos. Tai esą rodo ir skaičiai: šiuo metu Vilniuje įgyvendinama apie 20 daugiabučių namų projektų, o biurų ar prekybos pastatus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje šiuo metu statoma tik po 3-5 daugiabučius.
Tokią rinkos struktūrą, pasak S.Vagonio, daugiausia lemia bankų politika, nes plėtotojai nuosavų lėšų didesniems projektams įgyvendinti neturi, todėl beveik visi nauji statiniai Lietuvoje statomi tik skolintomis lėšomis.
„Bankai kur kas mieliau finansuoja daugiabučių namų projektus. Didesnį potencialą būsto rinkoje įžvelgia ir patys nekilnojamojo turto plėtotojai, mat komercinių patalpų sektorius iki krizės buvo pervertintas, todėl dar ir dabar yra nemažai tuščių plotų, nuomos kainos kai kuriais atvejais krito 50 proc., didesnio naujų statybų poreikio kaip ir nėra. Būstas visada bus likvidesnė prekė – potencialių pirkėjų ir nuomininkų visada atsiras daugiau nei komercinių patalpų“, – teigė S.Vagonis.
