Svajojant apie olimpiadą.
Regbis ir Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio šis žodžių junginys visiškai nedera. Palaukite su skubotomis išvadomis.
Regbio pasaulyje lietuviai yra labai gerbiami, čia mūsų šalis pasiekė puikių pergalių ir netgi nušluostė nosį didiesiems grandams pasiekusi ilgiausios pergalių serijos pasaulio rekordą. Per beveik ketverius metus iš eilės laimėti 18 susitikimų. Įsivaizduokite mūsų šalies futbolo rinktinę Pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje, ketvirtfinalyje nugalinčią Vokietijos ekipą. Taip, suprantu, tai atrodo itin sunkiai pasiekiamas rezultatas, ir jūs norite, kad liaučiausi svajojęs, bet Lietuvos regbio laimėjimai ne svajonė, o realybė.
Dar galima pridurti, kad mūsų regbio jaunimas tapo Europos čempionais 2010 m., o Šiaulių „Vairo“ klubas Europoje užėmė 5-ąją vietą.
Šiuo metu mūsų rinktinė pasaulio reitinge patenka į geriausiųjų keturiasdešimtuką. Atrodytų, nieko stebėtino, bet taip tik iš pirmo žvilgsnio. Ekipoje visi yra mėgėjai, jie turi darbą ir tik po jo treniruojasi, žaidžia varžybose. Rinktinės žaidėjai patys moka už savo keliones iš Anglijos į Lietuvą ar šalį, kurioje vyksta varžybos, moka už savo sveikatos draudimą. Dar prieš kelerius metus Lietuva buvo 73-ioje reitingo vietoje (2006 m.), bet vyrai sugebėjo atlikti įspūdingą šuolį į 36 poziciją (2010 m.). Tuo laikotarpiu Lietuvos rinktinė net du kartus buvo pripažinta sėkmingiausia regbio metų komanda pasaulyje.
„Mėgėjų komanda, kuri dėl patriotiškumo, milžiniško noro, sunkaus darbo sugeba pasiekti tiek daug, yra ypatinga. Tokia yra šiandienė Lietuvos regbio rinktinė, kai tuo tarpu priešininkai turi profesionalias lygas arba bent jau kelis profesionalius žaidėjus“, – įsitikinęs svetainės rugby.lt vienas įkūrėjų Audrius Radzevičius. Jo manymu, dabartinė rinktinė yra pasiekusi maksimalius rezultatus pagal savo realų pajėgumą, norint judėti toliau reikia kokybinio šuolio, kiek keisti ir tobulinti žaidimą.
„Mes žaidžiame remdamiesi jėga, o didžiųjų regbio valstybių žaidėjai jau mąsto apie taktika paremtus žaidimus, jie daugiau primena šachmatų žaidėjus nei sunkiuosius tankus“, – tęsia regbio gerbėjas.
Norint kilti dar aukščiau reikia naujų žaidėjų, trenerių parengimo. Su tuo sutinka ir Lietuvos regbio federacijos prezidentas, buvęs žaidėjas, verslininkas, regbio klubo Jurbarke „Lūšis“ savininkas, rengiantis jaunąją žaidėjų kartą Rolandas Alksnys: „Matome, kad reikia nesustoti ties esamais laimėjimais, norime judėti į priekį. Todėl semiamės patirties užsienyje, kviečiame užsienio specialistus atvykti perteikti žinias, siunčiame jaunimą į turnyrus Prancūzijoje, kitas regbio šalis. Grįžę žinias pritaikome praktiškai, tobulėjame derindami angliškojo regbio fizinę jėgą ir prancūziškojo techniką. Šis procesas labai ilgas, jam reikia daug fizinių bei finansinių investicijų. Norėtųsi daugiau dėmesio ir iš valstybės, be jos sunku judėti norima linkme.“
Lietuvoje sportas gyvuoja daugiausia tik remiamas valstybės ir savivaldybių. Lietuvos regbio federacija, per metus gaudama beveik 130 tūkst. litų iš Kūno kultūros ir sporto departamento ir dar tiek pat prisidurdama iš rėmėjų ar pasaulinių organizacijų, teišgali tinkamai parengti vieną rinktinę.
„Vien išlaikyti nacionalinę rinktinę kainuoja apie 300 tūkst. litų. Tai būtina suma, jei norime, kad ji judėtų Europos ekipų elito link. Kitoms rinktinėms tokiu atveju nebelieka lėšų. O juk turime perspektyvų jaunimą, kuriam norint tobulėti būtina kautis ne tik su latviais, bet ir pajėgiomis Europos ekipomis, turime juos vežti į tarptautinius turnyrus. Be to, artėja 2016 m. olimpinės žaidynės Brazilijoje, į kurias tikrai galime patekti, bet tam reikia bent jau 120 tūkst. litų investicijų į komandą kasmet“, – aiškino R. Alksnys.
Taip pat vizijoje – nacionalinės akademijos sukūrimas, kurioje būtų suburti perspektyviausi šalies regbio žaidėjai. Nors tokia jau iš dalies egzistuoja Šiauliuose, jos plėtrai būtina skirti daugiau dėmesio ir finansinių investicijų. Tuo tarpu A. Radzevičius įsitikinęs, kad pasiekta 36 vieta pasaulio reitinge yra, ko gero, aukščiausia, kurią šiuo metu galime pasiekti: „Pinigų neturinčiai mėgėjų komandai tai yra labai aukštas pasiekimas, norint kilti aukščiau reikės daugelio metų, sunkaus kryptingo darbo ir bent vieno stebuklo. Turi užaugti kelios žaidėjų kartos, kurioms regbis bus įaugęs į kraują. O stebuklas, be kurio nepavyks apsieiti, – mecenatai ir rėmėjai, kurie imtų investuoti į infrastruktūrą, jaunimo bei trenerių rengimą. Reikia ir regbio gerbėjų kartos, kuriems šio sporto kultūra, pagarba priešininkams ir aistra žaidimui taptų savasties dalimi.“
Regbis Lietuvoje nėra pripažintas strategine sporto šaka. Strateginėmis sporto šakomis pripažįstamos ir valstybės parama skiriama atsižvelgiant į pastarųjų kelerių metų pasiektus rezultatus bei masiškumą. O pagal pastarąjį rodiklį regbis gerokai nusileidžia krepšiniui, futbolui, lengvajai atletikai ir kitoms šakoms. „Matome kylančią regbio perspektyvą ir potencialą augti. Valstybė kasmet skiria lėšų šiai sporto šakai, per investicijų programą regionuose ir rajonuose renovuoja daugiafunkcius stadionus, kuriuose gali treniruotis ir žaisti kelių sporto šakų, tarp jų ir regbio, sportininkai“, – teigė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Tad pirma rezultatai, sporto masiškumo auginimas, o po to – pinigai ir investicijos. Vyrams ir toliau teks kovoti patiems už save.
Nors norėtųsi, kad graži regbio pasaka mūsų šalyje neišsisklaidytų, o didieji pastarųjų metų laimėjimai netaptų tik gražiu prisiminimu, kurio pasikartojimo tektų laukti dar 50 metų. Būtų nuostabu išvysti Lietuvos regbio rinktinę olimpinėse žaidynėse, kuriose galėtų atsiskleisti tuo metu jau subrendę 2010 m. Europos jaunimo čempionai ir patirtį perduotų dabartinės rinktinės pagrindiniai žaidėjai.
Populiarumas auga žaibiškai
Šių tikslų privalu siekti. Jeigu sugriuvome futbole, o krepšinis įdomus tik mums patiems, regbis – tai tarsi galimybė pareikšti apie save pasauliui. Žaidimas be galo populiarus daugelyje šalių, o pasaulio regbio čempionatai yra vieni didžiausių mokamų renginių, pagal surenkamos auditorijos dydį nusileidžiantys tik olimpinėms žaidynėms ir pasaulio, Europos futbolo turnyrams.
Regbis patrauklus dėl savo intensyvumo, kontakto, kovos. „Žiūrovams itin patinka stebėti, kaip stiprūs atletai kaunasi iš paskutiniųjų nevengdami tiesioginio kontakto su priešininku, o jį patyrę negriūva, nevaidina ir neapeliuoja į teisėją, kad šis skirtų pražangą. Regbis – tai kontaktinis sportas, todėl čia renkasi tik stiprūs, atletiški“, – viename interviu „The Economist“ žurnalui teigė buvęs Anglijos rinktinės kapitonas Nigelas Melville’is.
