Rudenį, užėjus drėgniems ir šaltiems orams, vis daugiau žmonių pradeda kamuoti peršalimo ligos, gripas. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje kasmet gripu suserga apie 20 procentų gyventojų. Atskirti gripą ir panašiu metu atsirandančias kvėpavimo ligas, kurias sukelia apie 200 virusų, yra sunku.
Viruso anatomija
Gripo virusas (Mixovirus influenzae) yra labai mažytis (apie 100 nanometrų (1 nanometras – 1 milijardoji metro dalis). Jo ląstelės viduje baltyminiame apvalkale yra molekulė, o joje – visa genetinė informacija. Būtent ši konstrukcija ir apibūdina gripo viruso tipą: A, B ir C. Jie skirtingai paveikia organizmą. A tipo virusas sukelia pandemijas, B tipo epidemijas, o C tipo sukelti simptomai panašūs į peršalimo.
Ant viruso paviršiaus yra baltymų – antigenų, vadinamų neuraminidaze ir hemagliutininu. Pastarasis dalyvauja virusui patenkant į ląstelę, o neuraminidazė – išeinant. Persirgus gripu antigenams susidaro antikūnai.
Sunki liga
Gripo virusai plinta oro lašeliniu būdu. Pirmiausiai jie patenka ant nosies ir gerklės gleivinės. Kadangi gripo virusas yra labai mažas, jis ten ilgai neužsibūna ir nukeliauja žemyn – į plaučius. O jei organizmas nusilpęs, gripo virusas prasiskverbia į ląsteles. Ten patekęs pradeda daugintis.
Norėdami išsilaisvinti nauji virusai sunaikina ląstelę ir toliau pažeidžia kitas.
Gripo virusai dauginasi labai sparčiai, todėl simptomai pasireiškia labai greitai: vakare pasigavus gripo virusą, ryte dar gali jaustis sveikas, o per pietus temperatūra gali pasiekti 40 laipsnių.
Patekęs į kraują virusas apkeliauja visą organizmą ir pradeda daugintis visuose organuose. Be to, jis pažeidžia pačias kraujagysles, todėl susidaro kraujosruvos. Sergant peršalimo ligomis, to nebūna. Situacija yra blogesnė ir dėl to, kad gripo virusai atsparesni aukštesnei kūno temperatūrai, tad organizmui nelengva su jais susidoroti. Todėl gripu sergama daug sunkiau, jį dažnai lydi intoksikacijos (atsiranda galvos skausmai, „laužo“ kaulus).
Kaip apsisaugoti
Pagrindinė gripo komplikacijų priežastis – jis labai susilpnina imunitetą. Žmogaus organizmas nebesugeba kovoti su kitomis jame tūnančiomis arba esančiomis aplinkoje infekcijomis.
Pirmiausia virusas atakuoja kvėpavimo takų gleivinę, paskui lengvai patenka ir į plaučius. Bronchitas ir pneumonija yra dažnos gripo komplikacijos. Gali būti, kad pneumonija susergama labai staigiai, pradėjus reikštis pirmiesiems gripo simptomams. Situacija pablogėja, jei negulima lovoje. Taip reikia daryti ne tik, kai yra temperatūros, bet ir jai nukritus.
Kad organizmas atgautų pusiausvyrą, gulėti reikia tiek pat dienų, kiek laikėsi temperatūra, ir dar dvi. Taip reikia elgtis dėl to, kad organizmas iš visų jėgų kovoja su liga, taigi net ir menkos pastangos reikalauja energijos, o jos ir taip mažai.
Vaikštant padidėja infekcijos patekimo į organizmą rizika. Taip įvykus jam jėgų kovoti gali ir nebebūti. Taigi ligonis neturi bendrauti su kitais, jam būtina gulėti.
Virusai nebijo
antibiotikų
Sergant gripu reikia gausiai gerti, kad iš organizmo pasišalintų toksinai. Vaistų nuo temperatūros griebtis neverta skubėti. Jie geriami tada, jei temperatūra pakyla iki 38,5-39 laipsnių.
Ypač reikia stebėti mažus vaikus (jiems dėl aukštos temperatūros gali prasidėti traukuliai) ir pagyvenusius žmones (jiems gali išsivystyti širdies nepakankamumas). Atminkite, kad vaistai nuo gripo efektyvūs tik pirmas 48 valandas, o juos turi skirti gydytojas. Antibiotikus vartoti beprasmiška, nes jie neveikia virusų. Juos gydytojai skiria norėdami užkirsti kelią komplikacijoms arba prasidėjus pirmiesiems jų simptomams.
Stiprinkite imunitetą
Jeigu esate linkęs sirgti peršalimo ligomis, o aplinkui visi kosėja, čiaudi – situacija rimta. Virusai gali patekti oro lašeliniu būdu arba per virusais užterštus paviršius. Palietus juos, o paskui neplautomis rankomis veidą, jie lengvai patenka ant gleivinės. Nuskalauti rankų vien vandeniu neužtenka. Jas reikia kruopščiai nuplauti su muilu. Ir tai daryti kelis kartus per dieną. Reikalaukite, kad tai darytų ir jūsų vaikai.
Tyrimai parodė, kad taip darant rizika susirgti sumažėja iki 70 procentų.
Valykite kelis kartus per dieną dulkes,
durų rankenas, telefono ragelį specialiomis dezinfekuojamomis medžiagomis,
stenkitės neliesti rankomis veido – virusai į organizmą patenka pro nosies,
burnos ir akių gleivines.
Jei susirgo šeimos narys – paprašykite naudoti vienkartines nosinaites ir jas iškart išmesti.
Kaip tvirtina gydytojai, gripas labai užkrečiamas. Vitaminai ir užsigrūdinimas padės išvengti peršalimo, o atsilaikyti prieš gripo virusą gali tik tas organizmas, kuris jau pasigamino antikūnų. Taip būna persirgus gripu arba pasiskiepijus nuo jo.
Vis daugiau žmonių renkasi pastarąjį variantą, nes taip saugiau ir pigiau. Juolab kad dabar vakcinos darosi saugesnės. Pastaruoju metu gaminamose vakcinose nėra nei gripo viruso, nei jo dalelių, kaip būdavo anksčiau. Jose paliekamas tik apvalkalo gabaliukas su antigenais, kurie stimuliuoja žmogaus imunitetą.
Skiepytis geriausia rudenį, dvejus trejus metus iš eilės. Paskui reikėtų išsiaiškinti, koks viruso tipas prognozuojamas. Jei tas pats, skiepytis nereikia.
Sezoninė liga
Gripo epidemijos būna šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą – šiauriniame pusrutulyje, vasarą ir pavasarį – pietų pusrutulyje. Ji paprastai trunka 1-2 mėnesius. Paskui gripo virusas kažkur dingsta. Yra hipotezė, kad jis „išeina“ į atogrąžas. Ten jis mutuoja ir vėl „grįžta“. Tačiau įtikinamiau, kad jis niekur nedingsta – tiesiog nuolatos laksto tarp mūsų. O epidemijos kyla šaltuoju metų laiku, nes žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, ten palankesnė terpė jam plisti. Kai du trečdaliai gyventojų būna persirgę gripu, epidemija baigiasi. Kadangi jų organizmuose atsirado antikūnų to viruso tipo, jie juo nebesuserga, ligos perdavimo grandinė nutrūksta.
Vasarą epidemijų nebūna, nes žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, išvyksta atostogauti, nedirba mokyklos, daugelis darželių. Tačiau vasarą gali būti pavienių gripo atvejų: suserga dažniausiai dar nesirgę maži vaikai ir nusilpę ligoniai. Todėl gripo virusas „išgyvena“ iki kito sezono.
Parengė R.Ukrinaitė
Nuotr. Sergant gripu reikia gausiai gerti, kad iš organizmo
pasišalintų toksinai.
