N. Žioba.
Mažiau nei po poros savaičių Lietuvoje įsigalios Lietuvos banko valdybos patvirtinti Atsakingo skolinimo nuostatai, kurie privalomi visoms šalyje veikiančioms kredito įstaigoms. Akivaizdu, kad būtent sunkus ekonominis „nusileidimas“ paskatino sukurti šiuos nuostatus, nes buvo aiškiai suvoktos problemos, kylančios dėl tokių kriterijų nebuvimo.
Nors daugiausia kalbama apie tai, kad nuostatai sukuria naujų taisyklių ir reikalavimų bankams, iš tiesų jie keičia ir žmonių įpročius, planavimą bei atsakomybę.
Anksčiau ar vėliau sektorius turėjo nusistatyti analogiškus ar panašius atsakingo skolinimosi kriterijus būsto paskoloms – tai įvyko daugumoje brandesnių bankinių sistemų kitose šalyse. Visų problemų tik Atsakingo skolinimo nuostatais turbūt neišspręsime, tačiau jie padeda vieną iš kertinių bankinės sistemos brandumo akmenų.
Pagal Atsakingo skolinimo nuostatus, paskolos ir įkeisto turto santykis negalės būti didesnis kaip 85 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės, o likusi suma negalės būti finansuojama kitais finansiniais instrumentais, pavyzdžiui, vartojimo paskola. Dar griežtesni reikalavimai bus taikomi tiems, kurie skolinasi nebe pirmą kartą. Taip pat nustatyta maksimali kredito trukmė (40 metų), o paskolos įmokos ir mėnesio pajamų santykis negali viršyti 40 proc. Vis dėlto nesame tokie griežti kaip estai – ten iš žmogaus reikalaujama dar didesnio pradinio įnašo.
Šie pasikeitimai galėjo tapti nemalonia staigmena arba permaina žmonėms, kurie pagal senuosius rinkos įpročius buvo suplanavę artimiausiu metu imti paskolą būstui. Jiems greičiausiai tuos planus reikės kol kas atidėti, kol sukaups reikalingą įnašą.
Patvirtintų nuostatų tikslas – ne drastiškai riboti, o įtvirtinti atsakingą skolinimąsi ir įvertinti skolinimą. Galima sakyti, kad tai netgi įpročių keitimas. Štai iki krizės žmogus dažniausiai turėjo galimybę būstą gauti „čia ir dabar“, pernelyg nemąstydamas apie galimus sunkumus ateityje, nes jam nereikėjo apsispręsti dėl asmeninių lėšų investavimo.
Žmogus visada rimčiau svarsto riziką prarasti savo sutaupytas lėšas. Kai paskolos ir įkeisto turto santykis siekdavo beveik 100 proc., galimai rizikai ateityje įvertinti žmonės skirdavo mažai dėmesio. Be to, dėl nuolatinio atlyginimų augimo žmonės nenumatė, kad tai nesitęs visą laiką, o augimui sustojus mėnesinė įmoka sudarys daugiau nei pusę šiandieninių šeimos pajamų. Įmokos už būsto paskolą santykio su pajamomis neribojimas labai skaudžiai atsiliepė prasidėjus sunkmečiui, kai žmogaus atlyginimui sumažėjus nors ir penktadaliu (nekalbant apie darbo praradimo atvejus), įmoka už būsto paskolą pradėjo „ryti“ beveik visas pajamas.
Taigi, viena vertus, atsakingo skolinimo nuostatai atrodo kaip nauji apribojimai žmogui, imančiam būsto paskolą – jis negalės skolintis „tiek, kiek norėtų“. Kita vertus, aiškūs kriterijai, kiek žmogui būtų „protinga“ vietoje „norėtų“ skolintis, vienareikšmiškai bus naudingi pačiam žmogui. Būtent šie apribojimai apsaugos daugelį būsto kreditus pasiėmusių žmonių nuo būsto praradimo ar finansinių sunkumų per kitą krizę. O dabar jau dauguma turbūt aiškia suprantai, kad ekonomika ir atlyginimai ne tik auga, bet būna krizės ir sunkumų periodai.
Atsakingo skolinimo ribų nebuvimas kai kurias problemas sukėlė dar prieš sunkmetį,. Pavyzdžiui, skolinimosi „perkaitimas“, kai visi skolinosi tiek, kiek maksimaliai įmanoma. Būsto kainų augimas skatino vis naujus rinkos segmentus pradėti galvoti apie naują ar geresnį būstą „čia ir dabar“, kol jie dar labiau nepabrango. Tačiau didžiausios su tuo susijusios problemos bankų sektoriui visu gražumu atsiskleidė įpusėjus sunkmečiui. Nukritus nekilnojamojo turto kainoms turto vertės santykis su paskola apsivertė aukštyn kojom, t. y. užstato vertė tapo mažesnė už klientų prisiimtus įsipareigojimus. Kai kurie klientai pradėjo neatsakingai elgtis galvodami, kad gali paprasčiausiai „numesti savo būsto raktus“, kad bankas pasiimtų būstą vietoj kliento įsipareigojimų.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu būsto paskolas ima tik tie, kuriems būsto tikrai reikia ir kurie atsakingai galvoja apie būsimą paskolos grąžinimo naštą (t. y. nebeliko tų, kurie pirko tik dėl to, kad kainos rytoj tikrai pakils), atsakingo skolinimo nuostatų įgyvendinimas neturės didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkai. O ir dauguma bankų, išmokę krizės pamokas, jau šiandien yra nustatę panašius reikalavimus naujai išduodamoms būsto paskoloms. Taigi pradėjus veikti Atsakingo skolinimo nuostatoms situacija labai drastiškai nesikeis. Jeigu tokios gairės būtų įgyvendintos prieš penkerius metus, tada tai būtų buvęs tam tikras šokas visiems.
Taigi nuostatai neleis grįžti prie staigaus ir nepamatuoto būsto paskolų rinkos augimo. Tai gerokai sumažins ir problemų, su kuriomis susiduria žmonės, paėmę būsto paskolą, apimtį prasidėjus kitai krizei. Galima prognozuoti, kad būsto paskolų rinkos augimas bus lėtesnis, bet užtikrintesnis. O atėjus naujai krizei situacija turėtų būti labiau valdoma. Ir paprastiems žmonėms, pasiėmusiems būsto kreditus, ir bankams, kuriems žmonės turi tuos kreditus grąžinti.
____________________
Norbertas Žioba yra „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius
