Atsakingas skolinimas verčia atidėti būsto pirkimą

(Scanpix nuotr.)

Daliai šeimų tenka pamiršti svajones apie nuosavo būsto raktus, kol sukaups pakankamai lėšų pradiniam paskolos įnašui.

Daliai šeimų tenka atidėti būsto paskolos ir paties būsto įsigijimą, kol sukaups pakankamai lėšų pradiniam įnašui. Tokią tendenciją jau beveik pusmetį galiojant atsakingo skolinimo nuostatoms pastebi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai ir nekilnojamojo turto ekspertai.

„Keičiasi pirkėjo psichologinis portretas. Žmonės žymiai rimčiau žiūri į būsto įsigijimą. Anksčiau problema buvo ta, kad pinigai buvo lengvai prieinami, net nereikėjo savų santaupų, nes buvo galima skolintis ir 100 proc. turto vertės. Žmogus būstą pirkdavo už pinigus, kurių rankose nelaikė.

Dabar žmonės turi panaudoti savo pinigų. Jie pamatė, kad skolą reikia grąžinti ir aptarnauti, todėl dabar žymiai atsakingiau žiūri į tą turto įsigijimą, neskuba pirkti, apsvarsto visus dalykus. Sakykime taip: pirkėjas tapo apdairesnis, reiklesnis ir atsakingesnis“, – apie krizės ir naujų taisyklių pamokas kalbėjo nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Tai, kad gyventojams tenka atidėti būsto įsigijimą, kol sukaups pakankamai lėšų, patvirtino ir „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė. Anot jos, atsakingo skolinimo nuostatų įsigaliojimas rinkoje jaučiamas, nes dalis šeimų atideda paskolos ir būsto įsigijimo klausimą, kol sukaups lėšų, reikalingų pradiniam įnašui.

Atsakingo skolinimo nuostatose numatyta, kad pradinis įnašas turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės, o lėšos, skirtos paskolos įmokoms mokėti, negali viršyti 40 proc. šeimos grynųjų pajamų.

„Lyginant laikotarpį nuo nuostatų įsigaliojimo (2011 m. lapkritis – 2012 m. vasaris) su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais (2010 m. lapkritis – 2011 m. vasaris), mūsų suteiktų būsto paskolų dalis mažėjo apie 16 proc.“, – skaičiavo Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Jis aiškino, kad suteiktų paskolų skaičiui įtakos turi ir bendra ekonominė šalies situacija, gyventojų neužtikrintumas dėl finansinės ateities ir sezoniškumas – metų pradžioje mažesnis domėjimasis finansavimu esą įprastas. Tokius pat argumentus vardijo ir S. Vagonis, svarstęs, kad atsakingo skolinimo nuostatų poveikis bus aiškesnis, kai bus žinomas galutinis kovą ir balandį įvykusių sandorių skaičius.

„Kol nėra duomenų, sunku komentuoti, bet žiūrint iš mūsų įmonės pusės, tai sandorių sumažėjimo mes tikrai nefiksuojame. Negalime pasakyti, kad sandorių skaičius yra didesnis negu praėjusiais metais, bet galime pasakyti, kad rinkai tai (atsakingo skolinimo nuostatų įsigaliojimas – IQ.lt) kažkokios pastebimesnės neigiamos įtakos tikrai nepadarė“, – tikino S. Vagonis.

J. Gumuliauskienė sakė, kad jos atstovaujamas bankas per šių metų sausio–vasario mėnesius suteikė beveik trečdaliu daugiau būsto paskolų nei per tuos pačius mėnesius praėjusiais metais.

„Po truputį aktyvėjant rinkai nuolat auga ir paraiškų kiekis. Dėl būsto ir vartojamųjų paskolų kas mėnesį į banką kreipiasi keli šimtai klientų. Tendencijos rodo, kad po truputi gerėjant ekonomikai šalyje, žmonių, kurie gali gauti paskolą banke, skaičius didėja“, – dėstė J. Gumuliauskienė.

„Šių metų kovo, balandžio mėnesiais vėl pastebimas didesnis susidomėjimas paskolomis. Jomis labiau domisi stabilias pajamas turintys didžiųjų miestų gyventojai, ieškantys pagrindinio būsto sau ir savo šeimai“, – sakė V. Doveika. J. Gumuliauskienė pastebėjo, kad dalis gyventojų įsigyja ne pirmą būstą, bet jau turimą keičia į geresnį.