Sulaukta ne visų
Trečią kartą Panevėžyje vykstančių Lietuvos mokslo akademijos dienų metu Aukštaitijos savivaldybėms įteikta nauja šio regiono vėliava.
„Visi esame vieno krašto žmonės. Todėl dar kartą pasijuskime didele, stipria Aukštaitijos bendruomene“, – pasidžiaugti neseniai sukurtais simboliais kvietė Panevėžio meras Vitas Matuzas.
Iš dvidešimt trijų savivaldybių priimti bendros simbolikos atvyko Anykščių, Jonavos, Kupiškio, Kaišiadorių, Pakruojo, Pasvalio ir kitų rajonų valdininkai. Renginyje nepasirodė penkių rajonų atstovai. Svečių nesulaukta ir iš Panevėžio rajono savivaldybės.
Kliudė reikalavimai
Mintis pasipuošti vėliava ir herbu prieš dvejus metus kilo Etninės kultūros globos tarybos Aukštaitijos regiono padalinio darbuotojams. Imtis šio darbo juos paskatino nepiktas pavydas žemaičiams. Jau dvylika metų, kai jų simbolis yra meška.
Aukštaičiams didžiuotis vėliava ir herbu, pasak Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės Liudvikos Trasykytės, trukdė ilgos specialistų derybos dėl simbolių tinkamumo: „Reikėjo įdėmiai išnagrinėti visus archyvus, atsižvelgti į heraldinius reikalavimus, parinkti geriausius simbolius ir spalvas“.
Didžiausi sunkumai kilo dėl tų pačių ženklų, kurie naudojami valstybės heraldikoje, kartojimosi. Kaip pasakojo L.Trasykytė, didžioji dalis Lietuvos kunigaikščių buvo aukštaičiai. Jų herbuose dominavo raitelis. Paskelbus Nepriklausomybę jis buvo panaudotas valstybės simbolikoje. Negalėdami kartotis, Etninės kultūros globos tarybos specialistai buvo priversti ieškoti kitų variantų.
Buvo paskelbtos diskusijos – aukštaičiai galėjo siūlyti savo idėjas. Daugiausia pasiūlymų sulaukta dėl spalvų – diskutuota dėl mėlynos ir raudonos.
Simbolika – tradicijų
tąsa
Galutinį variantą liepos penktąją patvirtino Lietuvos heraldikos komisija. Aukštaitijos herbe sidabriniame lauke pavaizduotas raudonas karžygys. Skydą laiko du sidabriniai angelai, stovintys ant sidabrinio kaspino, jame raudonomis raidėmis įrašytas lotyniškas devizas „Savo tėvynę laikyk visu pasauliu“.
Aukštaitiška atributika, pasak L.Trasykytės, padės išsaugoti etninį tapatumą. Ji įsitikinusi, kad šiais laikais, kai pasaulyje sparčiai vyksta globalizacija ir nyksta valstybių ribos, reikia išskirti savo kraštą.
„Tai – didžiulis turtas. Kai žmogus žino apie savo krašto kultūrines vertybes, jo protas tampa daug kūrybiškesnis. Svarbiausia, kad mes nepranyksime“.
Bendra simbolika, pirmininkės manymu, padės išlaikyti senas aukštaičių tradicijas ir papročius.
Aukštaitiškos atributikos atsiradimą finansiškai rėmė Panevėžio miesto savivaldybė.
Konkrečios sumos šiam darbui Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė įvardinti negalėjo. Pasak jos, tai – visuomeniška veikla ir tiksliai suskaičiuoti neįmanoma. Tačiau rankomis siuvinėta vėliava kainuoja apie 10 tūkstančių litų.
Ingrida NAGROCKIENĖ
S.Kašino nuotr. Pasidžiaugti bendra vėliava pakviestos
dvidešimt trys Aukštaitijos regiono savivaldybės.
