„Lietuvos spaudos fotografija“, Lietuvos spaudos fotografų klubas, 2010, Vilnius, 182 p.
Šiemet išleistas Lietuvos spaudos fotografijos metraštis tradiciškai aprėpia daug temų, nevengia įvardyti stebėjimo objektų kaitos, kasmet pasiūlo naujovių. Pernai Lietuvos spaudos fotografų klubo organizuojamam konkursui net 151 autorius pateikė šimtus darbų, kuriuos vertino autoritetinga tarptautinė komisija: Artūras Jonkus, Žygintas Pečiulis ir Romualdas Požerskis (Lietuva), Christophe’as Delattre’as (Prancūzija) ir Jurijus Kosinas (Ukraina).
Konkurso paroda keliauja po šalies miestus, o mes pasklaidykime Simono Švitros fotografija papuoštą albumą. Tai Lietuva – pristatydami devintąjį metraštį akcentuoja konkurso organizatoriai. Be abejo, taip. Raiškus, atpažįstamas, skaudžiai savas veidas.
Nauja metraščio tema – „Diplomatija“. Bendravimo diplomatiją metaforiškai atspindi Sauliaus Žiūros („Fortuna privata“) užfiksuotos pasisveikinti besitiesiančios rankos bei Andriaus Repšio („Sekundė“) pastebėtas skeptiškai mąslus, dvejojamai sunkus Juozo Miltinio teatro aktoriaus Romualdo Urvinio žvilgsnis per susitikimą su buvusiu Seimo pirmininku. Kiti darbai būtų įprastinės tarpvalstybinio bendravimo akimirkos, jeigu ne temos nugalėtojo Herkaus Milaševičiaus („Verslo žinios“) šalia Ispanijos karaliaus Chuano Karloso I taikliai „prikaltas“ kažkelinto iš būrio seimūno šešėlis… Ironiška, žaisminga. Jeigu, pavyzdžiui, metraštyje būtų fotoanekdotų tema, fotografija ten irgi pritaptų.
Tai Lietuva, kurioje niekas nestebina, galima nebent pakraipyti galvą, kad „Kultūra ir pramogos“ metraštyje sudėtos po ta pačia kepure. Analogiškai samprotaujant, diplomatija neprastai atsiskleistų šaltokame, dirbtinai prabangiame „Spindesio“ glėbyje. Pasakiški, kinematografiški, nepriekaištingai profesionalūs darbai. Laimi Tomo Kaunecko („Ciklopas“) šiuolaikinė žirnio valdytoja. Netikėtai išnyra socialiai „glazūrinė“ Visvaldo Morkevičiaus „Ateities projekcija“. Tautinės vėliavos spalvomis išdažytas veidas neatkreiptų dėmesio, jeigu ne brūkšninis kodas su skaičiukais ant nuogo modelio peties ir pastebėjimas: „Ateitis miglota: viskas parduota, identitetas dingsta, kartu su nutautėjimu miršta kalba.“ Vienų tapatybės savitumas prislopsta čia, kur lietūs lyja, kitų išsisklaido Londono ar Dublino miglose. Teigiama, kad per keletą mėnesių iš Lietuvos emigravo maždaug tiek tautiečių, kiek gyvena Marijampolėje. Visur suspėjantis S. Žiūra žingtelėjo priešinga kryptimi – aplankė pabėgėlių iš Eritrėjos šeimą Vilniuje. Tačiau „Reportažo“ temos nugalėtoju jis tapo už nuotraukų ciklą, įamžinusį sausio mėnesio riaušes prie Seimo. Ašarinės dujos, guminės kulkos…
Nors „Sporto“ laurus Tomas Stasevičius (www.tst-foto.lt) pelnė už iš Azerbaidžano parsivežtą fotografiją, kurioje vienišą žiūrovą sergsti tribūnos pakraščiuose simetriškai susėdę milicininkai, kitų autorių darbuose daug dinamikos, azarto, išoriškai pastebimos arba vidinės intrigos. Martynas Ambrazas („Veidas“) „Kolegų prizą“ gavo už įtemptai prie šaškių lentos mąstančios močiutės portretą, ne ką lengvesnės Mindaugo Ažušilio (www.azusilis.lt) nufotografuoto trenerio Ramūno Butauto mintys. Ant kaktos nutūpęs uodas, kuris netrukus bus pritrėkštas, lyg specialiai pasamdytas (treneriui greitai teks atsisveikinti su „Žalgiriu“). Įdomus portretas. Ir supranti, kaip nelengva sudėlioti metraštį, kai temos dažnai susipina. Taip „Gyvenimas“, aprėpiantis viską, lyg ir priglaudžia kitur nepritapusias fotografijas. Kokios mintys mergaitės prie Kūčių stalo galvelėje? Temos nugalėtoja Svetlana Batura – viena iš nedaugelio vaikus pastebėjusių fotografų. Tikėtina, kad Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nufotografuotos mergaičiukės ant ketvirtojo metraščio viršelio – sąmoningas leidėjų apsižiūrėjimas: dar gimsta Lietuvoje vaikų!
Visko gyvenant nutinka, net rudagalvė medšarkė ryžtasi nuo jauniklių lizdo nuvilioti erelį. Už tokio siužeto darbą Kęstutis Čepėnas apkaišytas temos „Gamta ir jos apsauga“ pergalės plunksnomis. Geroji naujiena – graži Lietuvos gamta; prastesnė – ir be škvalų tvarkos stinga. Trūksta kaip ir visų įmanomų sričių finansavimo. Tad skuba ministras pirmininkas Andrius Kubilius pas tik prisiekusią prezidentę. Dalia Grybauskaitė ryžtingai veržli (kolei kas fotografai fiksuoja jos valdingumą, neįmatydami įvairesnių charakterio bruožų), o ministro pirmininko nuolankūs žingsniai per tviskantį parketą – nebūtinai aklo klusnumo ženklas. „Naujienų“ nugalėtojas Paulius Lileikis („Lietuvos rytas“) profesionaliai užfiksavo istorinę akimirką. Vos nepražiopsojau anksčiau paminėtos „Kultūros ir pramogų“ temos, kurios paslaptingai „neforsuoja“ kultūros leidinių fotografai, pagarbiai užleisdami vietą menus sistemingai įamžinančiam, meistriškam Dmitrijui Matvejevui, kuriam ir atiteko laurai. „Portretas“ artimesnis meninei fotografijai, tai liudija ir konkurso nugalėtojo Tomo Vinicko (www.alfa.lt) Vilniuje sukurtas aktoriaus Rogerio Moore’o (garsusis Džeimsas Bondas) atvaizdas. Kiti portretai – esančiųjų arčiau mūsų: seimūnas, fotografas, aktorius, paprastas vienišius, statistikos specialistas, asociali moteris… Čia pritiktų ir Augio Narmonto surežisuotas moters „nuo kekšės iki Jėzaus“ portretas iš „Spindesio“, paletė būtų dar spalvingesnė.
Metraštis „Lietuvos spaudos fotografija ’10“ prasideda praėjusių metų fotografinio gyvenimo apžvalga, albumą užsklendžia konkurso komisijos narių pastabos. Nenuilstantis fotografijos kūrėjas ir istorikas Stanislovas Žvirgždas parašė informatyvų straipsnį „Sergejus Prokudinas-Gorskis ir spalvotosios fotografijos pradžia Lietuvoje“. Stebina, kad S. Žvirgždo ir S. Valiulio tandemas taip ilgai neparašo „Lietuvos fotografijos istorijos“, kurios, tikėtina, laukia ir meninės, ir spaudos fotografijos meistrai, pameistriai bei visi žanro gerbėjai.
In memoriam – Michailas Raškovskis (1959–2009). Spausdinama „13 fotografo Michailo Raškovskio tezių apie laiką ir fotografiją“, keletas jo darbų, perspausdinamas pokalbis su fotomenininku apie laisvę, kūrybą, galynėjimąsi su laiku. 12-oji M. Raškovskio tezė gražiai tinka spaudos fotografijai: „Kiekvienas fotoaparato užrakto spragtelėjimas – tai ryšys su negrįžtamai nutolusia praeitimi.“
Vidmantas Kiaušas
