Kelionių agentūros kaip išmanydamos nuolaidomis ir įvairiomis akcijomis vilioja klientus ypatingais atostogų pasiūlymais, o kaimo turizmo sodybos siūlo nuo miesto šurmulio pabėgti į gamtos prieglobstį. Tačiau daugiau kaip pusė gyventojų atostogaus savo soduose ar tiesiog namuose. Ir tik ketvirtadalis sau leis pagulinėti prie Baltijos jūros.
Atostogaus ne visi
Įsibėgėjanti vasara skelbia atostogų metą, tačiau daugeliui lietuvių atostogos vis dar išlieka prabanga. Naujausi gyventojų apklausos tyrimai atskleidžia, kad daugiausia lietuvių atostogas praleis namuose arba savo sode, sodyboje. Ketvirtadalis atostogas planuoja praleisti Lietuvos pajūryje ir tik 8 proc. apklaustųjų atostogaus užsienyje.
Atostogas pajūryje ir užsienyje dažniausiai planuoja žmonės, gaunantys dideles pajamas, didžiųjų miestų gyventojai, vadovai, įmonių savininkai, tarnautojai bei aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai. Namuose atostogas praleis vyresnio amžiaus bei mažas pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai, taip pat bedarbiai bei gyvenantieji kaime.
Anot Panevėžio turizmo informacijos centro direktorės Daivos Tankūnaitės, lietuviai vis dar lieka konservatyvūs ir atostogoms renkasi pamėgtas vietas, ypač populiarus pajūris, tačiau pastebima tendencija, kad į jų centrą besikreipiantieji nebesitenkina tradiciniais maršrutais ir ieško kažko dar nematyto, neatrasto.
„Atostogautojai jau atradę gražiausias Lietuvos vietas ir ieško to, ko dar nematė, todėl ir mūsų siūlomi maršrutai kiek neįprasti: Pavilnių regioninis parkas, ekskursija Maironio takais ar kultūrinio paveldo paieškos Zarasuose.
Ir aplink Panevėžį yra daugybė neatrastų vietų: Krekenavos regioninis parkas, Krekenavos bažnyčia ar juodosios keramikos dirbtuvės prie Liūdynės. Viliojančiai skamba pasiūlymas nusifotografuoti ir šiauriausiame Lietuvos taške, nuo kurio atsiveria nuostabios Nemunėlio atodangos. Tad ir šių metų mūsų šūkis yra „arti ir įdomu“, – “Sekundei“ teigė D.Tankūnaitė.
Norima interaktyvių pramogų
Ji atkreipė dėmesį, kad atostogautojų jau nebedomina vien muziejų ir kitų įdomių vietų lankymas, jie nori įsitraukti į patį procesą, todėl kultūrinės įstaigos turi prisitaikyti prie tokių klientų poreikių ir pasiūlyti interaktyvios veiklos: pašaudyti iš senovinio lanko ar paskanauti kultūrinio paveldo produktų: alaus, sūrio, žuvies ir kitokių kulinarinių skanėstų.
„Tradicinės ekskursijos tik su lankytinų objektų apžiūra jau niekam nebeįdomios, todėl lankytojus stengiamasi vilioti interaktyvia veikla, į kurią galėtų įsitraukti visi. Ir į mūsų miestą atvykstantys užsieniečiai renkasi ne tik muziejų ar kitų kultūros įstaigų eksponatų apžiūrą, bet ir dalyvauja jų edukacinėse programose“, – kalbėjo D.Tankūnaitė.
Anot Turizmo informacijos centro direktorės, daugelis mano, kad atostogos gražiame gamtos kampelyje gerokai patuština kišenes, tačiau ji tikina, kad galima puikiai praleisti savaitgalį ir su minimaliomis išlaidomis. Tam tereikia tik noro ir iniciatyvos. Puikus pavyzdys – Krekenavos regioninis parkas, kurį galima aplankyti pėsčiomis arba dviračiais.
„Daugelis regioninių parkų laukia lankytojų. Pamatyti tikrai yra ką, o išlaidos tik simbolinės – keli litai už lankomus objektus ir degalai nuvykti iki vietos. O kepsnį galima išsikepti ir patiems čia pat įkurtoje nemokamoje stovyklavietėje. Aišku, trūksta geros viešosios infrastruktūros, ženklinimo, bet tai yra dar neatrasta vieta geroms atostogoms“, – sakė D.Tankūnaitė.
Nori patogumų
Ilgesnėms atostogoms panevėžiečiai renkasi pajūrį arba poilsį prie ežerų. Tiek pajūryje, tiek ir poilsiaviečių prie ežerų kainos svyruoja nuo 20-ies iki kelių šimtų litų už parą. Tiesa, jeigu rinksitės poilsį su palapinėmis prie ežerų, kai kurie regioniniai parkai jums pasiūlys ir nemokamą vietą palapinei. Tačiau pastebima tendencija, kad lietuviai verčiau linkę plačiau atverti piniginę ir mėgautis atostogomis be rūpesčių su miestietiškais patogumais, negu tenkintis tik nemokamu gamtos prieglobsčiu.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite birželio 27 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
