Balandžio pabaigoje Lietuvoje užregistruotas šiemet jau penktas įvežtinės maliarijos atvejis.
Susirgo maliarija
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, atogrąžų maliarija buvo diagnozuota 52 metų moteriai. Nustatyta, kad ji užsikrėtė keliaudama po Madagaskarą. Anksčiau maliarija susirgo dar keturi Lietuvos piliečiai. Jie dirbo Malavyje, Pusiaujo Gvinėjoje ir Gvinėjoje.
Šiais metais vienas maliarijos atvejis baigėsi mirtimi. Per dešimt metų tai antras toks atvejis Lietuvoje.
Nė vienas iš penkių šiemet užsikrėtusių ligonių maliarijos profilaktikai rekomenduotų vaistų nevartojo. Šių vaistų nevartojo ir praėjusių metų pabaigoje maliarija užsikrėtusi panevėžietė.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė sako, kad moteris užsikrėtė keliaudama po Etiopiją. Į kelionę iš Lietuvos vyko dvylikos žmonių grupė, keturi keliautojai, tarp jų ir panevėžietė, grįžę namo susirgo maliarija.
D. Brajinskienė teigia, jog maliarija – pavojinga liga, pasireiškianti pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais. Ligos sukėlėjai paprastai būna uodai.
Maliarija – plačiai paplitusi atogrąžų ir subatogrąžų regionuose, Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, yra daugiau kaip šimtas šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Todėl keliautojams primenama, kad svarbiausia maliarijos profilaktikos priemonė yra reguliarus tam tikrų vaistų vartojimas ir apsauga nuo uodų įkandimų.
Pavojų daug
Įšvykusiųjų į egzotiškas šalis tyko ne tik maliarija, bet ir daugybė kitų užkrečiamųjų ligų. Pasak D. Brajinskienės, pastaruoju metu neretai registruojami vis nauji įvežtinių tymų atvejai. Keliautojams reikėtų būti skiepytiems nuo šios ligos. Pranešama, kad keletas Europos šalių, kur sergančiųjų skaičius viršija 1000 atvejų, informavo apie tymų protrūkius. ULAC duomenimis, šiais metais Vokietijoje nuo sausio iki kovo mėnesio užregistruota daugiau nei 600 tymų atvejų.
Paskutinę šių metų kovo savaitę Lietuvoje užregistruoti trys įvežtiniai Dengė karštligės atvejai. Du vienos šeimos nariai, kaip įtariama, galėjo užsikrėsti Indonezijoje, trečias asmuo – Malaizijoje. Lietuvoje per dvidešimt metų iš viso buvo užregistruoti septyni Dengė karštligės atvejai, trys iš jų – praėjusiais metais.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad lietuviai vis dažniau renkasi keliones į egzotiškas šalis. Pavyzdžiui, pernai į užsienį keliavo milijonas ir beveik aštuoni šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Privaloma ir rekomenduojama
„Kasmet šalyje registruojama įvairių įvežtinių užkrečiamųjų ligų, kurių dalį galima suvaldyti skiepais, atvejų. Šeimos gydytojas gali patarti apie skiepus ir kitas profilaktikos priemones. Geriau nepavėluoti, o kreiptis iki kelionės likus 4–6 savaitėms, nes imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis“, – sako D. Brajinskienė.
Ji teigia, kad kiekvienam keliautojui skiepijimų schema gali būti nustatoma individualiai. Yra ir keliautojams privalomi skiepai. Vykstantieji į Meką Saudo Arabijoje privalo pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos. Be įrašo, patvirtinančio skiepus, kelionė negalima.
Kiti skiepai yra rekomenduojami. Priklausomai nuo šalies, į kurią keliaujama, specialistai gali patarti skiepytis nuo rotavirusinės infekcijos, vėjaraupių, choleros, hepatito A, pasiutligės ar kitų ligų. Jeigu keliauja vaikai, reikia įsitikinti, ar jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Į Australiją – be antibiotikų
Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė sako, kad rengdamiesi tolimesnėms atostogų kelionėms, žmonės dažnai apsilanko pas šeimos gydytojus. Vieni ateina išsirašyti vaistų, kad kelionėje jų nepristigtų, kiti klausia patarimo, kokių vaistų reikėtų pasiimti, ar verta skiepytis ir pan.
N. Marčiulionienės teigimu, į kelionę visų svarbiausia pasiimti reikiamą kiekį savo vaistų, tų, kuriuos dėl vienos ar kitos ligos reikia vartoti kasdien. Kalbant apie kitus vaistus, reikia atsižvelgti į šalį, kurią vykstama.
„Europos šalims gali užtekti tik tablečių nuo temperatūros, o štai vykstant į tokias šalis kaip Indija jau reikia virškinimo problemoms šalinti reikalingų priemonių“, – sako gydytoja.
Taip pat reikia žinoti šalies, į kurią vykstama, reikalavimus. Pavyzdžiui, į Australiją neleidžiama įvežti jokių antibiotikų. Į kitas šalis šiuos vaistus įvežti galima, o Australija jų neįsileidžia. Kai kuriose šalyse būtina turėti i vežamų raminamųjų vaistų receptą, kai kur reikia ir pažymos, įrodančios insulino reikalingumą.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
