Vasara – metas, kai daugelis vaikų pagaliau gali į tolimiausią spintos stalčių nugrūsti knygas ir bent porai mėnesių pamiršti mokslus. Paradoksalu, tačiau miesto bibliotekose atostogomis nė nekvepia – kai kurios jų net nebegali priimti visų norinčiųjų čia vasaroti. Bibliotekose vykstančios stovyklėlės kai kuriems jų yra vienintelė vasaros pramoga, tačiau kaip šią pramogą padaryti kuo įvairesnę ir spalvingesnę – tikras galvos skausmas bibliotekininkėms, mat už skirtą finansavimą jos tegali įpirkti tik popieriaus ir klijų.
Vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ vedėja A.Bratkauskienė teigė, kad jų skyrius nėra pajėgus priimti visų norinčiųjų, todėl patys mažiausieji turės laukti kitų metų. U.Mikaliūno nuotr.
Vaikų antplūdis
Jau ketvirtą savaitę vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ sausakimšas: nedidelėje bibliotekoje kasdien glaudžiasi apie trisdešimt vaikų. Tad didžiausias čia dirbančių bibliotekininkių rūpestis – kaip sutalpinti visus norinčiuosius, ypač tomis dienomis, kai už lango įkyriai merkia lietus ir iš jaukios patalpos nesinori net nosies laukan kišti.
„Pirmąją savaitę atėjo daugiau kaip trisdešimt vaikų, o mūsų patalpos nedidelės, tad vos sutilpome. Tiesa, ikimokyklinukų net nepriėmėme, nors norinčiųjų buvo nemažai, mat daugelis darželių per vasarą nedirbs. Prižiūrėti darželinukus – itin didžiulė atsakomybė, o mes tam neturime sąlygų. Jeigu būtų finansavimas ir tinkamos patalpos, būtų galima turėti ir pačių mažiausiųjų grupes“, – „Sekundei“ teigė „Žaliosios pelėdos“ vedėja Alvida Bratkauskienė.
Tiesa, padaromos ir tam tikros išimtys, kai mažiausiuosius globoti pasižada vyresnieji broliai ar seserys. Nors ir ankšta, niekam neužtrenkiamos durys. Bet tenka ieškoti išeičių, kaip organizuoti darbą.
„Praėjusią savaitę vaikai mokėsi iš gipso lipdyti įvairius vabalus, drugelius. Kadangi visi prie vieno stalo netilpo, turėjome vaikus skirstyti į grupes: vieni lipdė vieną dieną, kiti – kitą. O paskui visi surengėme darbų parodą. Kai dirba visi, kas kur randa, ten ir susėda“, – pasakojo bibliotekos vedėja.
Vaikų vasaros stovykla bibliotekoje dirba daugiau kaip dešimtmetį, tad Kniaudiškių ir aplinkinių rajonų vaikai jau pamėgo leisti vasaras bibliotekoje. A. Bratkauskienė apgailestauja, kad dėl itin menko finansavimo stovyklos veikla gana ribota. Miesto Savivaldybė šiemet vaikų vasaros poilsiui skyrė 25 tūkst. litų, iš kurių tik tūkstantis teko miesto viešajai bibliotekai. O vasaros stovyklas organizuoja net penkios vaikų bibliotekos.
„Visoms bibliotekoms padalijo po 200 litų, kai sporto stovykloms skiriami tūkstančiai. Žinant, kiek ateina vaikų ir kiek laiko vyksta stovykla, čia tik katino ašaros. Šių pinigėlių pakanka tik popieriui ir vienai kitai edukacinei programai. Norisi bent stovyklos uždarymo šventę surengti ir, kaip kasmet, aktyviausius stovyklautojus apdovanoti knygomis“, – kalbėjo A. Bratkauskienė.
Idėjas riboja finansavimas
Į vakar „Židinio“ bibliotekoje vykusį vasaros stovyklos atidarymą sugužėjo taip pat per trisdešimt vaikų. Bibliotekos vedėjos Irenos Kartanienės teigimu, vienintelis išsigelbėjimas, kad jau trečius metus per vaikų vasaros stovyklą jiems padėti ateina iš darbo biržos siunčiami pagalbininkai, antraip bibliotekininkės apie vasaros atostogas galėtų tik pasvajoti.
Didžiausias iššūkis – kaip sudominti vaikus ir kasdien jiems sugalvoti naujos veiklos, kai idėjas riboja finansavimas.
„Mes dirbame tik iš idėjos, atiduodame visą širdį, bet stovyklos veikla didele dalimi priklauso ir nuo turimų lėšų. Aišku, yra daug veiklos, kuri nieko nekainuoja, pavyzdžiui, vaikams labai patinka žurnalistiniai tyrimai, kai jie praeivių klausinėja įvairių dalykų ir po to rengia reportažus. Tačiau kai skirta tik 200 litų, nelabai realu suorganizuoti pilną įvairiausių veiklų stovyklą“, – dėstė I. Kartanienė.
Ankstesniais metais stovykloms būdavo skiriama ir po tūkstantį, ir po du tūkstančius litų, už šiuos pinigus buvo galima vaikams nupirkti ir naujų stalo žaidimų, ir juos nuvesti į įvairias edukacines programas ar net suorganizuoti ekskursiją, o dabar tenka apsiriboti tik kanceliarinėmis prekėmis.
„Dabar galime sau leisti vaikams organizuoti pėsčiomis ekskursiją po miestą ar Lėlių vežimo teatrą, apžiūrėti patalpas, kur kuriami spektakliai ar saugomos dekoracijos. O į patį spektaklį vaikus galime nuvesti tik tuo atveju, jeigu tėveliai duoda pinigų bilietui“, – apgailestavo bibliotekininkė.
I. Kartanienė teigė, kad bibliotekininkai turi pasitelkti visą išmonę, nes vis sunkiau šiuolaikinius vaikus kuo nors sudominti: vien skaityti knygas ar piešti jiems nuobodu. Tačiau jeigu vaikams patinka, jie bibliotekoje išbūna iki pat vakaro.
„Vaikams patinka tokia veikla, į kurią gali įsitraukti ir pasireikšti, pavyzdžiui, įvairūs talentų konkursai, vaidinimai ar ekskursijos“, – pastebi I. Kartanienė.
Smėlynės bibliotekos vedėja Loreta Breskienė taip pat pastebėjo, kad šiuolaikinius vaikus vis sunkiau sudominti. Skirtingai nei jų tėvams vaikystėje, laipioti po medžius ir laiką leisti gamtoje jiems neįdomu. Geriausia pramoga – televizorius ir kompiuteris, todėl bibliotekininkėms tenka gerokai pasukti galvą, kaip jaunąją kartą atitraukti nuo žydrųjų ekranų.
„Su šiuolaikiniais vaikais nėra lengva, todėl tenka imtis įvairių gudrybių. Prie kompiuterio leidžiame nebent tada, kai reikia surasti tam tikros informacijos. Aišku, be šiuolaikinių technologijų neišsiverstume, vaikams patinka rengti ir kino seansus bibliotekoje, ir prie kompiuterio pasėdėti, bet stengiamės, kad ta veikla būtų kuo įvairesnė“, – sakė L. Breskienė.
Laimei, kad, skirtingai nei kitų mikrorajonų bibliotekose, Smėlynės bibliotekoje kasdien apsilanko apie penkiolika vaikų, tad visiems užtenka dėmesio ir globos. Jauniausiam stovyklos dalyviui – vos penkeri, o vyriausiam – trylika, tačiau veiklos randa visi.
„Vaikų stovyklos kainuoja, o senelius kaime ne visi turi, kiti net nebemoka atostogauti gamtoje, jiems reikia kitų pramogų – kompiuterio, televizoriaus. Kita vertus, jeigu ateina pas mus, vadinasi, sėdėti tik prie kompiuterio taip pat nuobodu, vaikams reikia draugų ir kitokių pramogų“, – pastebi L. Breskienė.
Tiesa, šiemet stovykla pramogų ir renginių gausa negalės pasigirti. Visais metais bent stovyklos uždarymas būdavo su sausainiais ir arbata, o šiemet ir tai tapo prabanga.
„Jaučiamės nuskriausti, nors pateikėme projektą, gavome tokį finansavimą, kurio net nesinori vadinti finansavimu. Anksčiau galėdavome suorganizuoti ir vieną kitą ekskursiją, stovyklą atidaryti ir uždaryti su simbolinėmis vaišėmis, o dabar nieko, vos būtiniausioms kanceliarinėms prekėms užteks pinigų. Kažkodėl galvojama, kad bibliotekininkai stovyklas gali organizuoti ir nemokamai“, – valdžios abejingumu vaikų poilsiui stebėjosi L. Breskienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
