Pastaruoju metu protestai prieš branduolinės energetikos plėtrą vyksta įvairiose pasaulio šalyse.
Kaliningrado srities pilietinės organizacijos, ekologiniai judėjimai ir opozicinės politinės partijos susivienijo dėl bendro tikslo – surengti referendumą dėl naujos Baltijos atominės elektrinės (AE) statybų. Apie referendumą dėl Visagino AE prakalbo ir kai kurie Lietuvos atstovai, turintys ir ekonominių, ir politinių interesų.
Informacijos apie Baltijos AE, jau pradėtą statyti netoli Lietuvos ir Kaliningrado srities sienos, negauna nei vietos gyventojai, nei politikai.
Kaliningrado srities Dūmos deputatas Vladimiras Sultanovas šiandien Seimo Europos informacijos biure surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino, kad kaip vietos valdžios atstovas gavo leidimą patekti statybvietę, tačiau konkrečios informacijos nei apie techninį projektą, nei apie pačias statybas taip ir nesulaukė.
Baltijos AE statybų klausimas nebuvo aptariamas nei su vietos gyventojais, nei su politikais. Tiesa, jėgainės statytojas „Rosatom“ pasistengė apklausti 6 tūkst. gyventojų, įsikūrusių arčiausiai statybvietės. Šie pritarė AE statyboms, tačiau, V. Sultanovo nuomone, žmonėms buvo pateikta netiksli informacija ir jie buvo suklaidinti.
„Niekas nepasivargino atlikti gyventojų apklausą viso regiono mastu. Tai tas pats, jeigu kas nors ateitų, pridergtų prie jūsų namų slenksčio ir grįžtų į Maskvą ar dar toliau“, – piktinosi politikas.
Labiausiai vietos gyventojai nuogąstauja, kad būsima AE bus nesaugi. Tokius įtarimus stiprina ir pastaruoju metu pasirodžiusią informaciją apie statomoje Leningrado AE įvykusį incidentą, kai sugriuvo dalis reaktoriaus pastato konstrukcijos.
Neramina ir betonas, ir korupcija
Iniciatyvinės piliečių grupės, kuri inicijavo referendumą Kaliningrado regione dėl AE statybų, atstovas Michailas Kostiajevas tvirtai įsitikinęs, kad Baltijos AE statoma pažeidžiant saugumo reikalavimus. Tai esą liudija itin skubinami procesai – tyrimai buvo atliekami itin greitai, todėl liko abejonių, kad statybos vykdomos pavojingoje seisminėje zonoje.
Dar viena nesaugių statybų prielaida – korupcija. Vienas iš jėgainės projekto vykdytojo „Rosatom“ vadovų buvo atleistas kilus korupcijos skandalui, net trys Baltijos AE direktoriai, atsakingi už techninius dokumentus, neteko postų. Keistai skamba ir reaktoriaus korpusą statančios įmonės vadovo vieši pagraudenimai, kad darbuotojai vagia metalą.
„Yra informacijos, kad betonas po būsimu reaktoriumi liejamas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, nes naudojamos pigios medžiagos. Todėl ir kyla abejonių, ar po reaktoriaus išlieta zona bus pakankamai atspari ir ar visas objektas bus saugus“, – abejonėmis dalijosi M. Kostiajevas.
Vis dėlto pašnekovai pripažino, kad dauguma įtarimų sukaupta gandų, t. y. „viena boba pasakė“ principu. Kadangi abejonių dėl būsimos jėgainės saugumo daugėja, žmonėms turi būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę ir pasakyti, ar jiems toks objektas reikalingas.
„Tai nėra vien tik Kaliningrado gyventojų, o viso regiono – Lenkijos, Lietuvos – problema“, – sakė V. Sultanovas.
Referendumo galia
Iniciatyvinės grupės atstovai tvirtino šiuo metu sulaukiantys nemažai spaudimo ir dirbtinai kuriamų administracinių kliūčių, kad referendumas nebūtų surengtas. Tačiau jie tikisi, kad oficiali visos srities gyventojų apklausa bus atlikta. Šiuo metu Baltijos AE statyboms esą nepritaria apie 80 proc. vietos gyventojų.
Jeigu tokia nuomonė būtų patvirtinta ir per referendumą, V. Sultanovas žada kreiptis į teismą, kad būtų įgyvendinta gyventojų pareikšta valia.
„Rusijos konstitucijoje numatyta, kad referendumas yra aukščiau valdžios sprendimų. Taigi, jeigu gyventojai pasisakys prieš AE statybas, jos privalės būti sustabdytos. Tokiu atveju „Rosatom“ galės statybas vykdyti Baltarusijoje“, – sakė M. Kostiajevas.
Priminė pigią biomasę
Kaliningradiečių pavyzdžiu užsikrėtė ir kai kurie Lietuvos politikai. Neseniai įkurtos Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Juozas Dautartas pareiškė, kad mūsų šalies gyventojų taip pat reikėtų paklausti, ar jie nori turėti AE.
Tačiau J. Dautartas neslėpė abejonių, ar Lietuvoje įmanoma per tris mėnesius surinkti 300 tūkst. parašų, kad referendumas būtų surengtas.
Valstiečių liaudininkų vadovas Ramūnas Karbauskis taip pat nepraleido progos pažerti kritikos Lietuvos ambicijoms pasistatyti naują AE.
„Lietuvos poreikiams atominės elektrinės tikrai nereikia, nes nėra išnaudojami mūsų šalies bioenergetiniai ištekliai. Tik 2 proc. miško atliekų panaudojami šilumai gaminti, o pusėje milijono hektarų dirbamos žemės būtų galima auginti bioenergetinius augalus, bet mes to nedarome. Kodėl? Todėl, kad mūsų politikai nori pastatyti atominę elektrinę, o iš ten elektra bus brangesnė nei iš mūsų pačių energetinių resursų“, – dėstė savo nuomonę R.Karbauskis.
Miškai – vienam šildymo sezonui
Tiesa, energetikos ekspertai nėra tokie optimistai kaip ne kurie politikai. Lietuvos energetikos instituto Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorijos vadovas Vladislovas Katinas neneigė, kad biomasė – pigiausi atsinaujinančios energetikos ištekliai.
Šiuo metu šildytis deginant medieną, šiaudus yra perpus pigiau nei naudojant dujas, tačiau biomasė netaps Lietuvos išsigelbėjimu – visų šalies miškų pakaktų vos vienam šildymo sezonui.
Šiek tiek būtų galima padidinti medienos atliekų surinkimą, tačiau išvežus visas šakas ir sušlavus skiedras, būtų padaryta žala pačiam miškui, kuris netektų natūralių trąšų.
Sako, kad neturi interesų
Paklaustas apie savo, kaip vieno stambiausių žemvaldžių, ekonominius interesus, R. Karbauskis įrodinėjo, kad biomasės auginimas yra ne tik jo, bet ir visų Lietuvos ūkininkų, net ir smulkiųjų, interesas.
„Šiuo metu tų 0,5 mln. ha dirvonuojančios žemės nedirba niekas: nei aš, nei kiti ūkininkai, – tvirtino politinės partijos lyderis. – Kalbėti apie mano interesus būtų keistoka. Mano ūkių dydis yra nulis kablelis nulis nulis kažkiek tai procento viso Lietuvos žemės ūkio. Tai ar galime kalbėti apie kažkokią įtaką visam šalies žemės ūkiui ir ekonomikai? Tikriausiai ne“.
Panašių klausimų R. Karbauskis, be abejo, išgirs ir prieš kitąmet rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Tad iki to laiko jis galėtų būsimiems rinkėjams pateikti tikslesniu savo valdomos žemės ploto skaičius.
R.Karbauskio bendrovė „Agrokoncernas“ valdo apie 25 tūkst. ha savos ir nuomojamos žemės – o tai 0,8 proc. visos dirbamos žemės, kurios priskaičiuojama apie 3 mln. ha.
