Nors beveik porą dešimtmečių laukta „Žemynos“ progimnazijos baseino renovacija baigta ir vaikai jame jau treniruojasi, treneriai bei mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas didelio džiaugsmo nejaučia. Panevėžys galėjo turėti vieną moderniausių baseinų šalyje, tačiau dėl valdininkų neveiklumo plaukimo specialistai vėl turės laukti naujų investicijų, kad atnaujinta sporto bazė turėtų reikiamą įrangą aukšto meistriškumo sportininkams ruošti.
U. Mikaliūno nuotr.
Neturėjo kito pasirinkimo?
Pastatyti ne tie starto bokšteliai, kurių pageidauta, baseino sienelėse trūksta pašiurkštintų plytelių, o ir jų mėlyna spalva netinka treniruotis: negalima įžvelgti auklėtinių plaukimo technikos klaidų.
„Sekundė“ jau rašė, kad atlikus „Žemynos“ baseino renovaciją paaiškėjo, jog liko nepanaudota 55 tūkstančiai litų, kuriuos Savivaldybė privalėjo grąžinti į valstybės iždą, nors iki visiško baseino atnaujinimo – dar begalė darbų. Maža to, mokykla jau įlindo į skolas, nes reikėjo pakeisti senas duris ir vieną langą. Už tai progimnazija statybų įmonei turės sumokėti daugiau nei 2600 eurų.
Perspektyviausiam šalies plaukikui Danui Rapšiui palankiausia yra plaukimo nugara rungtis, joje atletas siekia aukščiausių rezultatų. Tikėtina, kad Europos ir pasaulio čempionatų patirties pasisėmęs sportininkas dalyvaus ir 2016-ųjų metų olimpinėse žaidynėse. Tačiau ar jis galės svarbiausiems savo startams tinkamai pasiruošti čia, Panevėžyje, „Žemynos“ baseine?
Sunku suprasti, kodėl užtektinai laiko turėjęs renovacijos darbų rangovas – statybos įmonė „Merlangas“ – pasirinko būtent šiuos bokštelius, netinkamus plaukikams nugara, nes trūksta specialių atramų. „Žemynos“ progimnazijos vadovas ir plaukimo specialistai pageidavo kompanijos „Omega“ įrangos, jos bokšteliai tinkami startuojantiesiems plaukimo nugara rungtyje.
„Rangovams buvo pasakyta – reikalingi paskutinės kartos bokšteliai. Suteikėme informaciją, kaip jie turi atrodyti. Nežinau, kas nutiko: ar jie pavėlavo, ar jie negavo bokštelių. Jei jų nebūtų, neaišku, kada jie būtų užbaigę baseino renovaciją, ir, matyt, nebūtų panaudoję valstybės lėšų, kurias taip sunkiai gavome“, – kalbėjo „Žemynos“ progimnazijos direktorius R. Grilauskas.
Panevėžio savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Aukštakalnis teigė, kad rangovus spaudė terminai ir jie neturėjo kito pasirinkimo.
„Kiti bokšteliai baseiną galėjo pasiekti tik sausį, o rangovo darbai turėjo būti baigti gruodį. Kito pasirinkimo neturėjome“, – teisinosi A. Aukštakalnis.
Pasak jo, starto bokšteliai atitinka visus reikalavimus, dėl jų buvo konsultuotasi su „Žemynos“ progimnazijos atstovais.
Vadina sutaupytomis lėšomis
Baseino renovacijai iš viso skirta 800 tūkstančių litų, tačiau visos sumos rangovui neprireikė, nors baseine dar tikrai yra ką tvarkyti. A. Aukštakalnis, kalbėdamas apie renovacijai nepanaudotas lėšas, teigė, kad ši suma paaiškėjo jau atlikus visus darbus.
„Tie pinigai yra sutaupyti. Rengiant darbų atlikimo aktus, tapo aišku, kad nepanaudojome visų pinigų. Renovacijos sutartyje numačius darbus, buvo nurodyta didesnė suma, tad tas likutis yra ne nepanaudotos lėšos, o sutaupytos. Kad liko pinigų, paaiškėjo paskutinėmis dienomis. Tų lėšų nėra mūsų biudžete, reikėjo pateikti paraišką ir gavus paramą sumokama rangovui. Visi projekte nurodyti darbai yra atlikti“, – apie nepanaudotus ir valstybei grąžintus 55 tūkstančius litų aiškino A. Aukštakalnis.
Jo nuomone, plaukimo specialistų priekaištai dėl nepašiurkštintų plytelių taip pat nėra pagrįsti. Sportininkams priplaukus baseino sienelę ir darant apsisukimą jie atsispiria kojomis į plyteles. Kad kojos neslystų ir nebūtų gaištama laiko, šioje vietoje baseinuose klijuojamos pašiurkštintos plytelės.
„Vadovautasi projektu, abiejose pusėse, tiek starto, tiek kitoje sienelėje, plytelės nėra slidžios. Jos pašiurkštintos atitinkamame aukštyje, ne per visą baseino aukštį“, – kalbėjo Savivaldybės specialistas.
Jis taip pat nesutiko ir su „Žemynos“ progimnazijos direktoriaus apgailestavimu, kad rengiant projektą bei atliekant renovaciją jų pastabų niekas neklausė.
„Su progimnazijos vadovu nuolat derinome visus klausimus, susijusius su projektavimo darbais ir su pačia renovacija. Ne kartą buvome susitikę su juo, vyko pasitarimai. Yra direktoriaus parašai ant pasitarimų, kuriuose sprendėme, protokolų, ką daryti už šiuos pinigus, yra jo parašas projektavimo užduoties dokumentuose, tad tai, ką sako direktorius, nėra tiesa“, – „Sekundei“ teigė A. Aukštakalnis.
Lauks naujų investicijų
R. Grilausko teigimu, iki visiškos baseino renovacijos trūksta daug. Visų pirma direktorius norėtų, kad būtų pakeisti seni laikrodžiai ir įrengta nauja laiko fiksavimo sistema.
„Džiaugiamės, kad įrengta perpylimo sistema. Iki tol jos nebuvo, vanduo nutekėdavo į nuotekų sistemą. Apšiltintas stogas, sutaupysime šildymo išlaidas. Kitas etapas – būtinai reikia atnaujinti persirengimo kambarius, dušines, sanitarinius mazgus. Parašėme į Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą, prašome beveik 100 tūkstančių eurų. Trečias renovacijos etapas – visos kitos patalpos, trenerių darbo vietos, treniruoklių salė“, – vardijo direktorius.
Jis apgailestavo, nors renovacijai pavyko gauti pinigų, bet ir tų Savivaldybė nesugebėjo tikslingai panaudoti.
„Mano nuomone, tai tragedija treneriams, ugdantiems aukšto meistriškumo auklėtinius. Pavyzdžiui, Danas Rapšys, broliai Biliai, Mindaugas Sadauskas. Jiems reikia geriausių sąlygų. Panevėžys tikrai galėjo turėti aukščiausio lygio baseiną. Ateityje kažkaip reikės spręsti šias problemas. Bokštelius galima pakeisti. Bėda ta, kad vėl reikės ieškoti lėšų. Mes nesame labai patenkinti“, – mandagiai konstatavo R. Grilauskas.
Beje, švietimo įstaigos vadovas nežino, ar teisėtai pradėjo naudoti renovuotą baseiną.
„Niekas mūsų neinformavo, negavome rašto, kad jau galime dirbti. Turime tęsti treniruotes, nebeturime pinigų nuomotis „Aukštaitijos“ sporto komplekso baseino“, – tvirtino R. Grilauskas.
Už plaukimo mokyklos auklėtinių treniruotes „Aukštaitijos“ baseine progimnazija sumokėjo 26 tūkstančius litų. Nuo gruodžio 17-osios jaunieji plaukikai buvo išleisti atostogų, treniravosi tik aukšto meistriškumo sportininkai.
Nuvylė valdininkų abejingumas
Pirmieji „Žemynos“ progimnazijos plaukimo trenerių įspūdžiai apie renovuotą baseiną nesužavėtų baseino atnaujinimo darbams vadovavusių Savivaldybės atstovų.
„Blogiau, nei įsivaizdavome. Namie vonios kambaryje galima klijuoti mėlynas plyteles, bet ne baseine, kur vaikai mokosi plaukti. Nesimato plaukiančių vaikų technikos, sunku pastebėti trūkumus ir patarti, kai nematai klaidų“, – teigė D. Rapšio ir viena Lietuvos rinktinės trenerių Ina Paipelienė.
Ji stebėjosi, kodėl kitiems miestams pavyksta gerai susitvarkyti, tinkamai renovuoti sporto objektus, bet ne Panevėžiui. Dabar plaukimo specialistė ir perspektyviausi miesto sportininkai porą savaičių praleis pasiruošimo stovykloje Alytuje, tačiau vėliau teks grįžti į gimtąjį miestą ir treniruotes tęsti čia.
Nuo gruodžio 17 dienos jauniausi „Žemynos“ plaukikai turėjo trumpam pamiršti baseiną, nes progimnazija nebeturėjo lėšų „Aukštaitijos“ sporto komplekso baseino nuomai.
„Mūsų auklėtiniai per atostogas buvo išmesti į gatvę. Negalima ilgiau nei savaitę nutraukti jų treniruočių, todėl buvo suplanuota stovykla Alytuje“, – kalbėjo I. Paipelienė. Tačiau prieš kelionę į Alytų plaukimo specialistę labai nuvylė Savivaldybės atstovų kietakaktiškumas.
I. Paipelienė teigė, jog iš pradžių buvo parengusi sąmatą, tikėdamasi iš miesto Savivaldybės metams gauti 15 tūkst. litų, joje buvo numatyta skirti lėšų ir Alytaus baseino nuomai. Tačiau parama trenerės vadovaujamam klubui „Plaukime kartu“ buvo sumažinta iki 3000 litų, tad trenerė nebenumatė lėšų baseino nuomai. Prieš plaukikams išvykstant į Alytų I. Paipelienė parengė patikslintą sąmatą, kur buvo numatyta skirti 410 litų baseinui. Už šiuos pinigus stovykloje Alytuje vaikams būtų surengtos treniruotės.
Tačiau I. Paipelienei nebuvo leista šių pinigų panaudoti nuomai. Jai pasiūlyta išleisti juos, kaip buvo surašyta ankstesnėje sąmatoje – prisipilti degalų ir užsisakyti geresnes gyvenimo sąlygas. Savivaldybės vyriausioji specialistė sporto klausimais Justina Šiurnaitė teigė, kad trenerė pavėlavo keisti sutarties sąlygas. Prieš gaudamas lėšas sporto klubas ir Savivaldybės administracija pasirašo sutartį, kurioje nurodoma pinigų paskirtis.
„Man nesunku ir aš tikrai visiems padedu, bet atgaline data negaliu koreguoti dokumento. Trenerė sumokėjo už nuomą, nors į sutartį tai neįtraukta. Atnešusi sąskaitą faktūrą prašo pakeisti sutarties sąlygas, įtraukti savavališkas išlaidas. Ji kreipėsi jau po išlaidų, o reikėjo sutarties sąlygas keisti prieš mokant pinigus už nuomą“, – komentavo J. Šiurnaitė.
Skriaudžiami nepelnytai
Nors pastaruosius dvejus metus Panevėžio plaukikai pelno daugiausia apdovanojimų tarptautinėse varžybose, palyginti su kitų sporto šakų atstovais, džiugina svariais pasiekimais bei pergalėmis, Savivaldybės parama plaukimui apgailėtina.
Nesumenkinant kitų sporto klubų svarbos, pernai vasarą vegetuojančiam „Ekranui“ skirta 130 tūkst. litų, amžinai LKL turnyro lentelės dugne besikapstančiam „Lietkabeliui“ atseikėta 100 tūkst. litų. O štai sporto klubas „Plaukime kartu“, kuriam atstovauja šalies olimpinės rinktinės nariai, 2014-aisiais „pamalonintas“ vos 3000 litų, plaukimo klubui „Vandenis“ pernai vasarą skirta 1500 litų.
Panevėžio „Žemynos“ plaukimo mokyklos auklėtiniai Lietuvos čempionate komandinėje įskaitoje nuolat patenka į prizininkų gretas, o neretai pagal iškovotus titulus užima pirmą vietą. Už nugaros lieka Vilniaus, Kauno, Alytaus bei kitų mažesnių miestų plaukikai.
Pasak R. Grilausko, pagal efektyvumą ir metodiką Panevėžio plaukimo specialistai seniai yra lyderiai Lietuvoje, tačiau finansavimas ir treniruočių sąlygos neatitinka puikių plaukikų rezultatų.
Linas JOCIUS
